Jonas Vitkevičius | |
---|---|
Gimė | 1806 m. gruodžio 19 d. Pašiaušė, Šiaulių apskritis |
Mirė | 1839 m. gegužės 6 d. (32 metai) Sankt Peterburgas, Rusija |
Veikla | keliautojas, etnografas, geografas, istorikas |
Jonas Vitkevičius-Batyras (1806 m. gruodžio 19 d. Pašiaušėje – 1839 m. gegužės 6 d. Sankt Peterburge) – lietuvių keliautojas, etnografas, geografas, istorikas, karininkas.
Gimė senoje Žemaitijos bajorų šeimoje, Pašiaušės dvare.[1] Slaptos anticarines Kražių moksleivių organizacijos „Juodieji broliai“ vienas iš įkūrėjų. 1824 m. kartu su kitais „Juodųjų brolių“ organizacijos nariais – Kražių gimnazijos mokiniais – karo teismo nuteistas mirties bausme, bet kaip nepilnamečiui mirties bausmė pakeista ir jis atiduotas į kariuomenę, eiliniu kareiviu. Tarnaudamas kariuomenėje pramoko keletą užsienio kalbų, dėka savo gabumų atleistas iš drausmės dalinio.
Gyvendamas tremtyje Urale, o vėliau Orenburgo karinėse tvirtovėse, tyrinėjo Vidurinės Azijos tautų papročius, jų istoriją. Buvo poliglotas, mokėjo 19 kalbų. Didelę reikšmę gaunant poručiko karinį laipsnį turėjo pažintis su vokiečių keliautoju Aleksandru Humboltu. Artimai bendravo su Tomu Zanu.
1839 m. gegužės 6 d. rastas pagal vieną versiją – nušautas, pagal kitą – nusišovęs „Paryžiaus viešbučio“ kambaryje Peterburge. Jo kelionių aprašymai ir moksliniai tyrimai paskelbti knygoje „Užrašai apie Bucharos chanatą (P. Demezono ir J. Vitkevičiaus ataskaitos)“.
Šis lietuvis yra minimas britų istoriko, meno istoriko, kuratoriaus ir žurnalisto William Dalrymple 2013 m. išleistoje knygoje apie pirmąjį anglų-afganų karą "Karaliaus sugrįžimas. Mūšis dėl Afganistano 1839-1842 m." ("Return of a King. The Battle for Afghanistan 1839-1842"). Autoriaus knygos yra laimėjusios daugelį literatūrinių premijų, tarp kurių Duff Cooper ir Wolfson Prize. (lietuviškai neišversta).
Regimanto Dimos "Vilniaus plovas" susijęs su Jono Vitkevičiaus gyvenimu.