Joremiai
- Nemaišytini su majų tautomis, gyvenančiomis Meksikos pietuose.
| Joremiai | |
|---|---|
 Joremių Elnio šokis
| |
| Gyventojų skaičius | ~40 000 |
| Populiacija šalyse |  Meksika (Sonora, Sinaloa)
|
| Kalba (-os) | joremių, ispanų |
| Vėliava | .png){kind=small}
|
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | jakiai; mažiau – pimai, papagai, seriai ir kt. |
 Vikiteka: |
Joremiai |
Joremiai (sav. Yoreme) arba majai (isp. mayo) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Meksikoje, daugiausia prie Majo upės (pietų Sonora ir šiaurės Sinaloa). Populiacija – apie 40 tūkst. žmonių. Joremių (majų) kalba priklauso juto-actekų kalbų šeimai, kartais laikoma jakių kalbos tarme. Taip pat kalbama ispaniškai. Tikintieji – Romos katalikai.
Verčiasi daugiausia drėkinamąja žemdirbyste (auginami kviečiai, medvilnė, ryžiai, sezamas, daržovės, kukurūzai), kai kuriuose kaimuose – žvejyba. Dažnai dirba samdomus darbus ūkiuose. Išplėtoję audimo, krepšių ir demblių pynimo amatus.
Joremių kaimas padriko išdėstymo. Pastatus kartais iš lauko pusės balina. Stogas plokščias, su nedideliu nuolydžiu, sudaro pastogę. Priešais namą būtinai statomas medinis kryžius. Virtuvė su aukštu moliniu židiniu statoma atskirai. Tradicinių rūbų nebenešioja. Joremių virtuvei būdingas patiekalas – saulėje džiovinta, druska, pipirais ir citrina įtrinta arkliena arba asiliena. Mėgiamiausias gėrimas – kava.
Joremiai gyvena patriarchalinėmis šeimomis po 5–6 žmones. Giminę veda iš abiejų tėvų. Prieš santuoką nuotaka 5–6 mėnesius pragyvena jaunikio namuose. Kasmet rengiami vadų rinkimai („kovanagva“).
Išlaikę liaudies dainas, legendas, šokius (pvz., Elnio, Kojoto), atliekamus katalikiškų švenčių metu.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||
