Jošidos doktrina – pokarinės Japonijos politikos kryptis, orientuota į bendradarbiavimą su JAV saugumo srityje, lėtą pačios Japonijos karinės galios didinimą, dėmesio sutelkimą į ekonominį šalies vystymą. Doktrina pavadinta pagal šių idėjų šalininką ministrą pirmininką Šigeru Jošidą, pareigas ėjusį 1948–1954 metais. Jis argumentavo, kad naujai priimtos Konstitucijos devintasis straipsnis, draudžiantis šaliai naudoti kariuomenę tarptautinių ginčų sprendime, gali būti panaudotas Japonijos naudai, nes leistų daugiau resursų skirti ekonomikos atgaivinimui, o saugumo išlaidos būtų padengiamos JAV. Pagrindiniu doktrinos ramsčiu tapo 1951 m. pasirašyta Saugumo sutartis tarp JAV ir Japonijos.[1]