Juozapas Baka

Juozapas Baka
Gimė 1707 m. kovo 18 d.
Naugarduke, dab. Baltarusija
Mirė 1780 m. gegužės 2 d.
Varšuvoje
Veikla Lietuvos poetas.
Iliustracija iš knygos "Baka atgimsta" (Vilnius 1855),

Juozapas Baka (1707 m. kovo 18 d. Naugarduke, dab. Baltarusija – 1780 m. gegužės 2 d. Varšuvoje) – Lietuvos poetas.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus akademijoje iki 1736 m. studijavo retoriką, filosofiją, teologiją. 1773 m. teologijos daktaras.

Vilniaus krašte dirbo sielovados darbą. Dėstė jėzuitų kolegijose, buvo misionieriumi Minske, kunigavo Vilniuje. 1738–1739 m. Vilniaus universiteto retorikos profesorius. 1768–1780 m. „Gerosios mirties brolijos“ pamokslininkas, Miestiečių kongregacijos prefektas.[1]

Kūryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašė lotynų ir lenkų kalbomis. Parašė panegiriką J. L. Plateriui „Garbingųjų luomų susirinkimas“ (lot. Comitia honorum, 1736 m.), religinių apmąstymų knygeles „Didysis gynėjas“ (lenk. Wielki obrońca 1755 m.) ir „Kasdienės krikščioniškos maldos“ (Nabożeństwo codzienne chreścijanskie, 1 leidimas nežinomas, 2 leid. 1808 m.).

1766 m. išleido religinės filosofijos eilėraščių rinkinį „Pastabos apie galutinius dalykus ir nuodėmingą pyktį“ (Uwagi rzeczy ostatecznych i złości grzechowej) ir „Pastabos apie visiems neišvengiamą mirtį“ (Uwagi śmierci niechybnej wszystkim pospolitej),[2] , kuriame atsispindi vėlyvojo baroko literatūros meniniai ieškojimai. Vyraujanti eilėraščių tema – žaismingi mirties apmąstymai. Parodijuodamas retorinį stilių, naudodamas ironiją, jungdamas kasdienės šnekamosios kalbos leksiką ir intonacijas, pamokslo, pokalbio formas, ironiją kūrė komiškas, groteskines situacijas, griovė įprastas poetikos ir estetikos normas.[3]

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Trys Baroko saulėlydžio literatai: Pranciška Uršulė Radvilienė, Konstancija Benislavska, Juozapas Baka. Vilnius, VU leidykla, 2003.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Eugenija Ulčinaitė. Juozapas Baka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 462 psl.
  2. ↑ Lietuvių literatūros enciklopedija Archyvuota kopija 2007-01-05 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ Eugenija Ulčinaitė. ten pat, 463 psl.