Kahuiljai

Kahuiljai
Kahuiljų krepšių pynėja (~1900 m.)
Kahuiljų krepšių pynėja (~1900 m.)
Gyventojų skaičius ~800
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Kalifornijos vėliava Kalifornija)
Kalba (-os) anglų, ispanų, kahuiljų
Vėliava
Religijos krikščionybė (ypač katalikybė), prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės kupenjai, luisenjai, seranai, tongvai
Vikiteka: Kahuiljai

Kahuiljai (ang. ir isp. Cahuilla, sav. ʔívil̃uqaletem, Ivilyuqaletem) – indėnų tauta, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, pietų Kalifornijoje. Populiacija – 800 žmonių[1] (kilmės – apie 4200). Kahuiljų kalbą (Ivilyuat), priklausančią jutų-actekų kalbų šeimai, dabar moka nedaugelis; dauguma kalba ispaniškai bei angliškai. Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai, yra protestantų, prigimtinės tikybos tęsėjų.

Nuo 1774 m. susidūrė su ispanais, bet gyvendami atokiose dykynėse, buvo mažai paveikti atėjūnų. XIX a. kahuiljai įsivėlė į JAV–Meksikos karą, į jų žemes ėmė keltis amerikiečiai. 1863 m. beveik pusė populiacijos išmirė nuo raupų epidemijos.

Tradicinė kahuiljų kultūra panaši į kitų Kalifornijos indėnų. Vertėsi daugiausia rankiojimu ir medžiokle, taip pat augino kukurūzus, moliūgus, melionus, ankštines kultūras. Buvo išplėtoję krepšių pynimą, apeiginių rūbų ir galvos dangalų iš paukščių plunksnų gamybą. Lipdydavo keramikos dirbinius, dažnai juos puošdavo raštais. Prekiaudavo su kaimyninėmis tautomis.

Tradiciniai vyrų drabužis – strėnraištis, moterų – sijonas iš karnų, odų ar nendrių. Avėdavo sandalus iš augalinių pluoštų arba odos, vilkėdavo apdangalus iš susiūtų triušių kailiukų. Būstai būdavo dengti žagarais, statydavosi atskirus apeiginius namus.

Kahuiljai skirstėsi į patrilinijines egzogamines „laukinių kačių“ ir „kojotų“ brolijas, bei patrilinijines gimines, sudarytas iš 3–10 giminių grandinių. Vyriausioji giminės grandinė valdydavo apeiginį namą ir jo šventuosius rykus, o giminės grandinės vadas (paveldimas titulas) tapdavo ir visos genties vadu bei vyriausiuoju kunigu. Taip pat svarbią visuomeninę padėtį užėmė šamanai. Kauhiljų naujavedžiai keldavosi į vyro namus.

Nuo 1877 m. kahuiljai buvo perkelti į rezervacijas. Dabar dirba žemės ūkyje, samdomus darbus pramonėje ir paslaugų bare. Išlaikę tradicinės kultūros bruožų (gimininius santykius, švenčių valgius, mirusiųjų atminimo apeigas ir kt.). Poroje rezervacijų tebestovi apeiginiai namai, Morongo rezervacijoje veikia etnografinis muziejus, Toreso-Martineso – istorinė bendruomenė.[2]

Kahuiljų rezervacijos yra pietų Kalifornijoje, Riversaido apygardoje (Agva Kaljentės, Augustino, Kabasono, Kahuiljų, Morongo, Ramonos, Santa Rosos, Toreso-Martineso dykumos kahuiljų – pastaroji – ir Imperialo apygardoje), San Diego apygardoje (Kojotų Kahuiljų ir Kupenjų).

  • Kahuiljų moteris Ramona Lubo kapinėse (~1905 m.)
    Kahuiljų moteris Ramona Lubo kapinėse (~1905 m.)
  • Kahuiljai prie savo būsto (1890 m.)
    Kahuiljai prie savo būsto (1890 m.)
  • Iš kahuiljų kilęs beisbolininkas Džonas Tortesas "Vadas" Majersas (John Tortes "Chief" Meyers)
    Iš kahuiljų kilęs beisbolininkas Džonas Tortesas "Vadas" Majersas (John Tortes "Chief" Meyers)
  • Kahuiljų moteris (1926 m.)
    Kahuiljų moteris (1926 m.)

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ chl Duomenys apie kodu „chl“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. ↑ Кауильа,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.