Kapiniškiai

Kapiniškiai
Sodžiaus gatvė Kapiniškiuose
Kapiniškiai
54°00′47″š. pl. 24°17′28″r. ilg. / 54.013°š. pl. 24.291°r. ilg. / 54.013; 24.291 (Kapiniškiai)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija	Marcinkonių seniūnija
Gyventojų (2021)	16
Vikiteka	Kapiniškiai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Kapinìškiai Kilmininkas: Kapinìškių Naudininkas: Kapinìškiams Galininkas: Kapiniškiùs Įnagininkas: Kapinìškiais Vietininkas: Kapinìškiuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Kopieniszki, rus. Копенишки

Kapiniškiai – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Pro kaimą eina kelias  5003  Varėna–Marcinkonys–Druskininkai .

Geografija

Kaimu prateka Skroblus, supa miškai (Kapiniškių, Darželių). Kapiniškiai nusidriekę pagal upelį net per 4 km. Šiauriniai Kapiniškių vienkiemiai vadinami Bakanauskais ir Aukštagiriu.^[2] Girininkijos miške auga drevėta pušis (gamtos paminklas). Kaime įsteigtas Kapiniškių kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugomos itin retais augalais ir vabzdžiais pasižyminčios paskroblių pievos. Kaime auga dvikamienė liepa. Kapiniškių šiaurėje telkšo Bakanausko ežeras ir pelkė (telmologinis draustinis). Prie Kapiniškių yra žemapelkė Skerdzimų pieva, gausu šaltinių (svarbiausias – Čirštų).

Greta kaimo aptikta archeologinė mezolito–neolito pradžios gyvenvietė, rastas XVII–XVIII a. pr. Kapiniškių kapinynas.

Etimologija

Pavadinimas kilęs nuo žodžių kapaĩ, kapìnės („mirusių laidojimo vieta“). Gali būti, kad taip pavadinta ne pagal esamas kaimo kapines, o pagal senuosius kapinynus.^[3]

Istorija

Manoma, kad Kapiniškiuose XVIII amžiuje čia veikė vienas iš dviejų Merkinės dvaro malūnų.

XIX a. pab. pateko į Trakų apskrities Merkinės valsčių. Iš 110 gyventojų 96 buvo katalikai, 14 žydų.^[4]

Tarpukariu Kapiniškiai buvo valdomi lenkų (priklausė Gardino apskrities Marcinkonių valsčiui). Kaime nuo 1924 m. veikė lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla, kurioje mokėsi apie 50 vaikų, tačiau 1934 m. ji uždaryta lenkų. 1934 m. lapkričio 13 d. kaimo gyventojai pastatė 17 m aukščio medinį kryžių, kurį nudažė tautinėmis spalvomis. Nuo 1933 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, kuris, uždarius mokyklą, įsteigė skaityklą. Ją lenkai uždarė 1936 m.

Iki žemės reformos Kapiniškiai buvo rėžinis gatvinis kaimas. 1938–1939 m. didesnė kaimo dalis išsikėlė į „kalionijas“.^[5][2]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m.	1889 m.[2]	1905 m.[6]	1959 m.^sur.[7]	1970 m.^sur.[8]	1979 m.^sur.[9]
110	209	203	203	172	106
1989 m.^sur.[10]	2001 m.^sur.[11]	2011 m.^sur.[12]	2021 m.^sur.[13]	-	-
79	54	40	16	-	-
Demografinės raidos histograma

Galerija

• 
  Kaimo pirkia
• 
  Kaimo reginys nuo Druskininkų–Varėnos kelio
• 
  Kapiniškių pietrytinė dalis
• 
  Kapiniškiams priklausantis Bakanauskų vienkiemis

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 2005. p. 170.
3. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 28.
4. Kopieniszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 381 psl. (lenk.)
5. http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt/20391/kultura/istorija/gyvenvietes/kapiniskiai.html Archyvuota kopija 2015-05-30 iš Wayback Machine projekto.
6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
7. Kapčiamiestis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 46 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
			MARCINKONYS – 10 km
		Margionys – 2 km