Katakombų kultūra skiriama pagal laidoseną – mirusieji laidoti po pilkapiais įrengtose katakombose – gilių duobių dugne įrengtos laidojimo nišos. Ankstyvuosiuose pilkapiuose buvo po kelias katakombas (katakomboje įrengti 1-3 kapai), jų įėjimai dažniausiai uždengti akmens plokštėmis, kartais moliu ar lentomis. Mirusieji guldyti aukštielninki, atgręžti veidu į angą, apibarstyti kreida, anglimis arba ochra, su įkapėmis. Pastebima turtinė diferenciacija.
Katakombų kultūros žmonės gyveno gimininės bendruomenės gyvenvietėse. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, mokėjo lydyti bronzą ir varį. Daugiausia naudojo akmeninius ir kaulinius, dar bronzinius ginklus bei darbo įrankius, rasta titnago skelčių ir antgalių, akmeninių ir bronzinių kirvių, kaulinių (daugiausiai amuletų) ir metalinių papuošalų (karoliai, auskarai, įvijos, smeigtukai). Keramika – lipdyti plokščiadugniai indai, puošti virvelių raštais (manoma, virvelinės keramikos kultūros įtaka) ir geom. ornamentais. Gyventojai prekiavo su Kaukazo, Mažosios Azijos gentimis, Iranu, Egiptu. Manoma, laikotarpio pabaigoje matrilokalinę santuoką pakeitė patrilokalinė.[1]
↑Katakombų kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 550 psl.
