Kirza

Kerzinis kareiviškas Rusijos kariuomenės batas

Kirza (rus. кирза, iš кировский + завод 'Kirovo gamykla') - odos pakaitalas iš daugiasluoksnio medvilninio audinio, apdoroto plėviadarėmis medžiagomis. Paviršius turi išspaustą natūralios kiaulės odos reljefinę faktūrą. Didžiąją dalį kirzos panaudoja kareiviškų batų gamyboje. Jie vadinami kerziniais batais.[1] Taip pat iš kirzos gamina gumuotus diržinių pavarų diržus.

Kirza pavadinta pagal pirmąją masinės gamybos vietą - Kirovo dirbtinės odos kombinatą „Iskož“ (rus. Искож).[2][3]

Gamybos technologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirzos gamybos technologija buvo sukurta 1935 m., jos autorius - Ivanas Plotnikovas (Иван Васильевич Плотников). Kirzą masiškai ėmė gaminti TSRS-Suomijos karo metu kareiviškiems batams gaminti. Išbandžius kirzinius batus žiemos sąlygomis buvo nutarta, kad ši medžiaga batams gaminti netinka, todėl kirzos gamyba buvo praktiškai nutraukta.

1941 m. rudenį ir žiemą kirzą vėl ėmė gaminti dideliais kiekiais, bet jau pagal patobulintą technologiją. Gamyba atnaujinta kariuomenei labai stingant avalynės.

Nuo tada TSRS, o dabar Rusija yra stambiausias pasaulyje kirzos gamintojas pagal Plotnikovo technologiją, kuri liko nepakitusi nuo 1941 m. Apie 85% pagamintos kirzos sunaudojama armijos avalynei (auliniams ir paprastiems batams) gaminti. Kareiviškiems batams gaminti naudoja ne tik kirzą, bet ir juchtą. Daugelis kareiviškų batų daromi kombinuotai - 15% bato (nosis) gaminama iš juchto, o likusi dalis, ypač aulas - iš kirzos. Paskaičiuota, kad iki dabar buvo pagaminta apie 150 milijonų kirzinių batų.

Už technologijos sukūrimą jos autorius Ivanas Plotnikovas (1902-1995) TSRS LKT 1942 m. balandžio 10 d. nutarimu buvo apdovanotas antro laipsnio Stalino premija (100 tūkst. rublių).

2010 m. gegužės 3 d. kirzos išradėjo atminimą pažymėjo memorialine lenta, kuri buvo pritvirtinta prie Novikovo profesinės mokyklos Nr.7 (Tambovo srities Starojurjevo rajono Novikovo kaimas) pastato. Tame pastate anksčiau buvo parapijinė mokykla, kurioje vaikystėje mokėsi I. Plotnikovas.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ VLKK konsultacijų bankas. Kerzai. Ar vartotina „kerzavi batai“? Archyvuota kopija 2022-10-07 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ В. И. Шмакова Комбинат «Искож» // Энциклопедия земли Вятской / отв. В. Ситников. — Киров: «О-Краткое», 2008. — Т. 10. Книга вторая. Промышленность. Энергетика. Строительство. Транспорт. — 560 с. — 5000 экз. — ISBN 978-5-91402-040-5
  3. ↑ Кирза