Kobanas (jap. 小判, kitaip dar ōban) – ovali auksinė Japonijos moneta, naudota Edo laikotarpyje, lygi vienam ryō – ankstesnių laikų Japonijos piniginiam vienetui.
Keicho laikotarpio kobanas turėjo aukso už vieną ryō, tad kobano vertė buvo 1 ryō. Vėliau aukso kiekis kobane mažėjo.
Iki XIX a. vidurio Japonijos ekonomika buvo pagrįsta daugiausia ryžiais. Standartinis masės vienetas buvo koku – ryžių kiekis, kurio pakakdavo vienam šeimai vieneriems metams pramisti. Valstiečiai mokesčius mokėdavo ryžiais, tad šie patekdavo į centrinės valdžios aruodus. Tuo tarpu XVI a. viduryje Japoniją pasiekę portugalai labiau vertino auksą, o ne ryžius. Kobanas, kuris verte buvo lygus trims koku, tapo užsienio prekybos moneta.
Kai kurie feodalai pradėjo kaldinti savo kobanus, bet jų vertė būdavo mažesnė dėl netauriųjų metalų priemaišų. Edo centrinė valdžia rengė pinigų reformas, tačiau kobanų vertė vis smuko. Po kiekvienos reformos pasirodydavo nauji klastoti kobanai, kurių vertė būdavo kiek mažesnė negu oficialiųjų to laikotarpio kobanų. 1853 m. ankstesniųjų laikotarpių klastotus kobanus prekybininkai vertino labiau negu naujai kaldintus kobanus dėl didesnio aukso kiekio.
Po Meidži restauracijos 1868 m. buvo imta kaldinti monetas paremtas europinėmis pinigų sistemomis. Kobanų apyvarta buvo nutraukta.[1]
Japoniška idioma neko ni koban (猫に小判 'kobanai (aukso monetos) katėms') reiškia tą patį, kaip „barstyti perlus kiaulėms“.