Kofeinizmas – fizinė ir/ar psichinė priklausomybė, atsirandanti ilgai dideliais kiekiais vartojant produktus, turinčius kofeino (kava, arbata, energiniai gėrimai ir kt.), arba patį kofeiną. Kofeinas yra paplitęs CNS stimuliuojantis junginys, naudojamas daugelyje maisto produktų, pvz., produktuose su juodąja arbata, kava, jis dedamas ne tik į energinius gėrimus, bet ir į kai kuriuos kitus gaiviuosius gėrimus, pvz., Coca-Cola ir Pepsi (kaip maisto priedas).
Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje ICD-10 kofeinizmas priskirtas kategorijai F15.[1]
Kofeino veikimo mechanizmas skiriasi nuo kokaino ar amfetaminų, tačiau sukelia panašią priklausomybę. Manoma, kad tai susiję su netiesioginiu poveikiu dopamino ir noradrenalino kiekiams galvos smegenyse ir likusiame organizme.
Priklausomybė susidaro vartojant kofeiną didesniais kiekiais. Johns Hopkins School of Medicine psichiatrijos ir neuromokslų profesorius Roland Griffiths teigia, kad tyrimai parodė, jog fizinę priklausomybę gali įgyti žmonės, kurie per dieną suvartoja 100 mg kofeino (tai dozė viename kavos puodelyje).
Abstinencijos sindromas pasireiškia plačiu spektru nemalonių fizinių ir psichinių būklių (pvz., nervingumas, irzlumas, nerimas, pykinimas, prislėgta nuotaika, drebulys, raumenų trukčiojimas, nemiga, galvos skausmas, respiracinė alkalozė, padažnėjęs širdies ritmas).[2][3][4]
Griffiths teigia, kad kofeino abstinencijos sindromas gali būti laikomas psichologiniu sveikatos sutrikimu.[4] Jo tyrimų rezultatai rodo, kad abstinencijos sindromas pasireiškia praėjus 12-24 val. po paskutinio kofeino (kavos) vartojimo ir gali trukti iki 9 dienų. Kofeino vartotojai dažnai jį vartoja daugiau norėdami atsikratyti abstinencijos sindromo pojūčių, negu pasimėgauti pačia kava.[5]
Kofeinas stiprina skrandžio rūgšties sekreciją, tad gausus kofeino vartojimas gali sukelti skrandžio opaligę, erozinį ezofagitą, gastroezofaginio refliukso ligą.[6]
Kofeinas gali sustiprinti kai kurių kitų medžiagų (pvz., paracetamolio) toksiškumą.[7]