Korėjiečių kalbos gramatika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Korėjiečių kalbos gramatika – korėjiečių kalbos morfologija ir sintaksė. Ji daugeliu atžvilgių skiriasi nuo indoeuropiečių kalbų gramatikos, pasižymi agliutinacinėms kalboms būdingais bruožais.

Sintaksė

Korėjiečių kalba yra agliutinacinė. Afiksai yra atskiri, paprastai jie yra priesagos ir keičia žodžio reikšmę. Dėl to bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį veiksmažodį arba būdvardį ir pažyminio buvimą prieš pažymimąjį žodį. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko aplinkybės, tada veiksnys, papildomos aplinkybės, papildinys ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.

Pavyzdys: 오늘 가게에서 사과를 샀어요 (oneul kageeseo sagwareul sassaeoyo) – „šiandien parduotuvėje nupirkau obuolį“ (pažodžiui: šiandien parduotuvė [vietos aplinkybės priesaga – 에서] obuolys [papildinio priesaga – 를] „pirkti“ šaknis [būtojo laiko priesaga– ㅆ] [mandagumo priesaga – 어요]).

Kalbos lygiai

Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Pvz.: veiksmažodžio 가다 (kada) – „eiti“ forma 가 (ka) – „einu“ gali būti vartojama tik tarp artimų draugų, o kalbant su vyresnio amžiaus žmonėmis reikėtų vartoti 가요 (kayo) arba 가세요 (kaseyo).

Mandagumas taip pat perteikiamas vartojant atitinkamą žodyną. Pavyzdžiui, 나 (na) yra familiari „aš“ forma, o tą pačią reikšmę turintis 저 (čio) parodo nusižeminimą; 먹다 (mokta) – neutrali „valgyti“ forma, 드시다 (tišida) – pagarbi.

Kalbos lygis gali keistis pokalbio metu. Pavyzdžiui, susipažįstant vartojamas formalusis lygis, o vėliau pereinama į mandagų.

Kalbos lygių vartojimo kontekstas:

Neformalus paprastasis stilius (vad. 해체 – he stilius): su jaunesniais arba gerai pažįstamais žmonėmis (draugais, šeima).
Neformalus mandagusis stilius (vad. 해요체 – hejo stilius): su vyresniais arba mažai pažįstamais žmonėmis.
Formalus mandagusis stilius (vad. 하십시오체 – hašipšijo stilius): formaliose situacijose (skaitant pranešimą, sakant viešąją kalbą ir pan.)
Formalus paprastasis stilius (vad. 해라체 – hera stilius): pateikiant faktinę informaciją (laikraščių straipsniuose, mokslinėje literatūroje ir pan.)

Šiuolaikinėje korėjiečių kalboje yra išskiriama dar keletas kalbos lygių, kurie šiuo metu nyksta. Vad. 하게체 – hagė stilius. Iki šiol vartojamas vyresnio amžiaus žmonių, kalbant su jaunesniais. Vad. 하오체 – hao stilius. Jis vis dar pasitaiko reklamose, istoriniuose filmuose ar serialuose, juo sukuriama senovinė atmosfera.

Kalbos dalys

Korėjiečių kalboje yra devynios kalbos dalys: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, dalelytės, prieveiksmiai, jungtukai ir jaustukai.

Daiktavardžiai

Daiktavardžiai korėjiečių kalboje gali susidėti arba iš vienos (pvz.: 물 (mul) – „vanduo“), arba iš kelių (pvz.: 눈물 (nunmul) – „ašara“ (akis + vanduo)) morfemų. Jos gali būti kilusios tiek iš daiktavardžių, tiek ir iš veiksmažodžių, būdvardžių ar kitų kalbos dalių.

Apie 35% daiktavardžių yra korėjietiškos kilmės, 60% – atėję iš kinų kalbos, ir 5% – iš kitų kalbų.

Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Pavyzdžiui, 사과 (sagwa) gali reikšti tiek „obuolys“, tiek ir „obuoliai“. Norint išskirtinai paryškinti daugiskaitą, galima pridėti dalelytę 들 (deul), tačiau ji vartojama nedažnai.

Daiktavardžių linksnį nurodo prie jo kamieno prijungtos priesagos. Pvz.: 사과를 (sagwa-reul) daugeliu atvejų būtų verčiama kaip „obuolį“.

Dviejų daiktavardžių tarpusavio ryšys išreiškiamas pirmiausia pasakant „savininką“, o tada jam priklausantį objektą. Pvz.: 학생 책 (haksaeng chaek) – „studento knyga“. Tarp jų gali būti įterpiama dalelytė 의 (eui), tačiau neretai ji praleidžiama.

Veiksmažodžiai

Veiksmažodis korėjiečių kalboje susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamomis laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiomis priesagomis ir priešdėliais, šie afiksai tarpusavyje gali būti jungiami į grupes. Kai kurias gramatines forma nulemia ir tam tikro funkcinę reikšmę įgavusio veiksmažodžio prijungimas. Pavyzdžiui, 있다 (itta), reiškiantis „būti“, vartojamas tęstinei formai sudaryti.

Veiksmažodžiai turi bendraties formą, sudarytą iš šaknies ir priesagos 다 (da). Pavyzdžiui: 가다 (kada) – „eiti“, 가 (ka) – šaknis, 다 (da) – priesaga), 먹다 (mokta) – „valgyti“, 먹 (mok) ir 다 (da)). Bendraties forma vartojama tik išvardinant žodžius ir nefigūruoja rašytinėje arba šnekamojoje kalboje.

Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais. Pavyzdžiui: 가요 (kajo, mandagi „eiti“ forma) gali reikšti „einu“, „eini“, „einame“ ir t. t. Tai galioja visiems toliau pateikiamiems veiksmažodžių pavyzdžiams.

Priesagos

Nurodančios kalbos lygį:

Neformalus paprastasis: -아/어/여 (a/o/jo).
Neformalus mandagusis: -아요/어요/여요 (ajo/ojo/jojo).
Formalus mandagusis: -습니다/ㅂ니다 (sumnida/mnida).
Formalus paprastasis: -다 (da).

Sakinys dažniausiai baigiamas vienu iš kalbos lygio afiksų. Kitas funkcijas atliekantys afiksai eina prieš jį.

Veiksmažodžių kaitymo kalbos lygiais pavyzdžiai:

	Neformalus paprastasis	Neformalus mandagusis	Formalus mandagusis	Formalus paprastasis
가다 (kada), eiti	가 (ka)	가요 (kajo)	갑니다 (kamnida)	간다 (kanda)
먹다 (mokta), valgyti	먹어 (mogo)	먹어요 (mogojo)	먹습니다 (mogsimnida)	먹는다 (mogninda)
보다 (poda), žiūrėti	봐 (pwa)	봐요 (pwajo)	봅니다 (pomnida)	본다 (ponda)
신다 (šinda), apsiauti	신어 (šino)	신어요 (šinojo)	신습니다 (šinsimnida)	신는다 (šinninda)

Laiką nurodančios priesagos:

Esamasis: Formalaus paprastojo lygio atveju naudojama priesaga -는/ㄴ(nin/n), kitais atvejais esamasis laikas nurodomas priesagos nebuvimu.
Būtasis: -었/았- (ot(os)/at(as)).
Dvigubas būtasis: -었/았 었- (ot/at ot). Vartojamas kalbant apie seną, pasibaigusį ir dabarčiai nedarantį įtakos veiksmą, gali reikšti būtąjį dažninį laiką.
Būsimasis: (으)ㄹ 것이다 ((i)l košida).

Veiksmažodžių kaitymo laikais pavyzdžiai (kiekvienas veiksmažodis pateikiamas atitinkamai familiaraus, mandagaus, formalaus ir neutralaus kalbos lygio):

	Būtasis	Dvigubas būtasis	Būsimasis
가다 (kada), eiti	갔어 (kaso) 갔어요 (kasojo) 갔습니다 (kasumnida) 갔다 (katda)	갔었어 (kassosso) 갔었어요 (kassossojo) 갔었습니다 (kassossimnida) 갔었다 (kassotta)	갈 거야 (kal koja) 갈 거예요 (kal kojėjo) 갈 겁니다 (kal komnida) 갈 것이다 (kal košida)
먹다 (mokta), valgyti	먹었어 (mogosso) 먹었어요 (mogossojo) 먹었습니다 (mogossimnida) 먹었다 (mogotta)	먹었었어 (mogossosso) 먹었었어요 (mogossossojo) 먹었었습니다 (mogossossimnida) 먹었었다 (mogossotda)	먹을 거야 (mogul koja) 먹을 거예요 (mogul kojėjo) 먹을 겁니다 (mogul komnida) 먹을 것이다 (mogul košida)
보다 (poda), žiūrėti	봤어 (pwasso) 봤어요 (pwassojo) 봤습니다 (pwassimnida) 봤다 (pwatta)	봤었어 (pwassosso) 봤었어요 (pwassossojo) 봤었습니다 (pwassossimnida) 봤었다 (pwassotta)	볼 거야 (pol koja) 볼 거예요 (pol kojėjo) 볼 겁니다 (pol komnida) 볼 것이다 (pol košida)
신다 (šinda), apsiauti	신었어 (šinosso) 신었어요 (šinossojo) 신었습니다 (šinossimnida) 신었다 (šinotta)	신었었어 (šinossosso) 신었었어요 (šinossossojo) 신었었습니다 (šinossossimnida)	신을 거야 (šinil koja) 신을 거예요 (šinul kojėjo) 신을 겁니다 (šinul komnida) 신을 것이다 (šinil košida)

Veiksmažodžio nuosakos, veikslai ir kitokios formos

Išskyrus paskutinę, visos šios priesagos yra sudarytos iš dviejų dalių ir panašios į suvestinius tarinius. Schematiškai tai galima pavaizduoti kaip [veiksmažodis] + [intarpas] + [veiksmažodis]. Kadangi jie baigiasi veiksmažodžiu, šis gali būti kaitomas kalbos lygiais.

Neiginys: -지 않다 (dži antha). Suteikia veiksmažodžiui neigiamą formą.
Tęstinė forma: -고 있다 (go itta). Nurodo šiuo metu vykstantį, besitęsiantį veiksmą (eigos veikslas).
Galėjimas: -ㄹ/을 수 있다/없다 (l/il su itta/opta). Rodo gebėjimą/galėjimą atlikti veiksmą.
Norėjimas: -고 싶다 (go šipta). Rodo norą atlikti veiksmą.
Privalėjimas: -아야/어야 되다/하다 (aja/oja twėda/hada). Rodo turėjimą/privalėjimą/reikėjimą atlikti veiksmą.
Leidimas: -아/어 도 되다 (a/o do twėda). Rodo leidimą atlikti veiksmą.
Draudimas: -(으)면 안 되다 ((u)mion an twėda). Rodo draudimą atlikti veiksmą.
Pabandymas: -아/어 보다 (a/o poda). Rodo pabandymą atlikti veiksmą.
Prašymas: -아/어 주다 (a/o čiuda). Rodo prašymą atlikti veiksmą arba norėjimą, kad veiksmas įvyktų.
Pokalbio subjekto paaukštinimas: -(으)시- ((u)ši). Naudojamas siekiant rodyti pagarbą pašnekovui arba asmeniui, apie kurį kalbama.

Nuosakų, veikslų ir kitokių veiksmažodžio formų priesagų vartojimo su veiksmažodžiais pavyzdžiai (mandagus kalbos lygis, kiekvienas veiksmažodis pateikiamas atitinkamai esamajame, būtajame ir būsimajame laike):

	Neiginys	Tęstinė forma	Galėjimas	Norėjimas	Privalėjimas
가다 (kada), eiti	가지 않아요 (kadži anajo) 가지 않았어요 (kadži anassojo) 가지 않을 거예요 (kadži anil kojėjo)	가고 있어요 (kago issojo) 가고 있었어요 (kago issossojo) 가고 있을 거예요 (kago issil kojėjo)	갈수 있어요 (kalsu isojo) 갈수 있었어요 (kalsu issossojo) 갈수 있을 거예요 (kalsu issul kojėjo)	가고 싶어요 (kago šiphojo) 가고 싶었어요 (kago šiphossojo) 가고 싶을 거예요 (kago šiphil kojėjo)	가야 돼요 (kaja dwėjo) 가야 됐어요 (kaja dwėssojo) 가야 될 거예요 (kaja dwėl kojėjo)
먹다 (mokta), valgyti	먹지 않아요 (mokči anajo) 먹지 않았어요 (mokči anassojo) 먹지 않을 거예요 (mokči anil kojėjo)	먹고 있어요 (mokko issojo) 먹고 있었어요 (mokko issossojo) 먹고 있을 거예요 (mokko issil kojėjo)	먹을 수 있어요 (mogil su issojo) 먹을 수 있었어요 (mogil su issossojo) 먹을 수 있을 거예요 (mogil su issul kojėjo)	먹고 싶어요 (mokko šiphojo) 먹고 싶었어요 (mokko šiphossojo) 먹고 싶을 거예요 (mokko šiphil kojėjo)	먹어야 돼요 (mogoja dwėjo) 먹어야 됐어요 (mogoja dwėssojo) 먹어야 될 거예요 (mogoja dwėl kojėjo)

	Leidimas	Draudimas	Pabandymas	Prašymas	Subjekto paaukštinimas
가다 (kada), eiti	가도 돼요 (kado dwėjo) 가도 됐어요 (kado dwėssojo) 가도 될 거예요 (kado dwėl kojėjo)	가면 안 돼요 (kamion an dwėjo) 가면 안 됐어요 (kamion an dwėssojo) 가면 안 될 거예요 (kamion an dwėl kojėjo)	가 봐요 (ka bwajo) 가 봤어요 (ka bwassojo) 가 볼 거예요 (ka bol kojėjo)	가 줘요 (ka džwiojo) 가 줬어요 (ka džwiossojo) 가 줠 거예요 (ka džwiol kojėjo)	가세요 (kasėjo) 가셨어요 (kašiossojo) 가실 거예요 (kašil kojėjo)
먹다 (mokta), valgyti	먹어도 돼요 (mogodo dwėjo) 먹어도 됐어요 (mogodo dwėssojo) 먹어도 될 거예요 (mogodo dwėl kojėjo)	먹으면 안 돼요 (mogimion an dwėjo) 먹으면 안 됐어요 (mogimion an dwėssojo) 먹으면 안 될 거예요 (mogimion an dwėl kojėjo)	먹어 봐요 (mogo bwajo) 먹어 봤어요 (mogo bwassojo) 먹어 볼 거예요 (mogo bol kojėjo)	먹어 줘요 (mogo džwiojo) 먹어 줬어요 (mogo džwiossojo) 먹어 줠 거예요 (mogo džwiol kojėjo)	드세요 (tisėjo) 드셨어요 (tišiossojo) 드실 거예요 (tišil kojėjo)

Nekaitomosios priesagos

Šios priesagos nekaitomos ir gali baigti sakinį, nes išreiškia kalbos lygį.

Nebaigta tema: -(으)ㄴ/는/인 데요 ((i)n/nin/in dėjo). Rodo nepabaigtą pokalbį ir tikėjimąsi, jog pradėta tema bus toliau plėtojama.
Nustebimas: -(는)군요/구나 ((nin) kunio/kuna). Rodo šaukiamąjį sakinį.
Nestiprus klausimas: -ㄴ/은/인 가요, -나요 (n/in/in kajo, najo). Rodo pasiteiravimą, nestiprų klausimą.

Laikais nekaitomų afiksų vartojimo su veiksmažodžiais pavyzdžiai:

	Nepabaigta tema	Nustebimas	Nestiprus klausimas
가다 (kada), eiti	가는데요 (kanindėjo)	가는군요 (kaningunio)	가나요 (kanajo)
먹다 (mokta), valgyti	먹는데요 (mongnindėjo)	먹는군요 (mongningunio)	먹나요 (mongnajo)
보다 (poda), žiūrėti	보는데요 (ponindėjo)	보는군요 (poningunio)	보나요 (ponajo)
신다 (šinda), apsiauti	신는데요 (šinnindėjo)	신는군요 (šinningunio)	신나요 (šinajo)

Priešdėliai

Neiginys: 안 (an). Suteikia veiksmažodžiui neigiamą formą.
Negalimumas: 못 (mot). Rodo negalėjimą atlikti veiksmą.

Priešdėlių vartojimo su veiksmažodžiais pavyzdžiai (mandagus kalbos lygis, esamasis laikas):

	Neiginys	Negalimumas
가다 (kada), eiti	안 가요 (an gajo)	못 가요 (mot kajo)
먹다 (mokta), valgyti	안 먹어요 (an mogojo)	못 먹어요 (mon mogojo)
보다 (poda), žiūrėti	안 봐요 (an bwajo)	못 봐요 (mot pwajo)
신다 (šinda), apsiauti	안 신어요 (an šinojo)	못 신어요 (mot šinojo)

Liepiamoji nuosaka

Liepiamoji nuosaka išreiškiama vartojamt tas pačias tariamosios nuosakos esamojo laiko formas ir suprantama iš konteksto arba stipresnės intonacijos. Pvz.: 가 (ka) – „eik“ (familiariai); 가요 (kajo) – „eikite“ (mandagiai); 가세요 (kasėjo) – „eikite“ (rodant pagarbą pašnekovui). Išskyrus:

formalų kalbos lygį, kur galūnė 니다 (nida) keičiama į 시오 (šio) (pvz.: 읽으십시오 (ilgišipšio) – „skaitykite“), o daugiskaitos pirmame asmenyje į 읍/ㅂ시다 (ip/p šida) (pvz.: 읽읍시다 (ilgipšida) – „skaitykime“).
familiarią daugiskaitos pirmojo asmens formą, kuri sudaroma prie šaknies pridedant 자 (džia). Pvz.: 먹자 (mokčia) – „valgykime“.
mandagią daugiskaitos pirmojo asmens formą, kur prie šaknies pridedama (으)ㄹ 까요 ((u)l kajo). Pvz.: 먹을 까요 (mogul kajo) – „valgykime“.

Liepiamosios nuosakos neiginys sudaromas prie veiksmažodžio šaknies pridedant atitinkamas 지 말다 (dži malda) formas. Pvz.: 먹지 말아요 (mokči marajo) – „nevalgykite“.

Dalyvinė vartosena

Veiksmažodžiai gali būti iškeliami prieš daiktavardį ir vartojami panašiai kaip dalyviai. Pavyzdžiui: 사람은 먹어요 (saram un mogojo) – „žmogus valgo“ gali būti paverstas į 먹는 사람 (mog nun saram) – „valgantis žmogus“. Šios formos sudaromos prie veiksmažodžio šaknies pridedant atitinkamas priesagas:

Esamasis laikas: -는 (nun). Pvz.: 가는 (kanun) – „einąs“, „einantis“, „einanti“, …
Būtasis laikas: -ㄴ/은 (n/un). Pvz.: 간 (kan) – „ėjęs“, „ėjusi“, …
Būsimasis laikas: -ㄹ/을 (l/ul). Pvz.: 갈 (kal) – „eisiąs“, „eisianti“, …

Daiktavardėjimas

Veiksmažodžiai gali būti paverčiami daiktavardžiais, prie jų šaknies pridėjus 기 (gi). Pvz.: 자기 (džagi) – „miegojimas“, 먹기 (mokgi) – „valgymas“.

Veiksmažodėjimas

Nemaža daiktavardžių gali virsti veiksmažodžiais, prie jų pridėjus 하다 (hada) – „daryti“. Pvz.: 공부 하다 (konbu hada) – studijuoti (studijos + daryti).

Skirtingų būsenų raiška

Korėjiečių kalboje yra dviejų rūšių veiksmažodžiai, atitinkantys „būti“: 1) rodantys objekto būseną, savybes, požymius; 2) išreiškiantys objekto egzistavimą, fizinį buvimą tam tikroje vietoje. Pirmuoju atveju naudojama 이다 (ida) ir jo neigiama forma 아니다 (anida). Antruoju – 있다 (itda) ir neiginys 없다 (obda).

있다 (itda) ir 없다 (obda) yra kaitomi pagal įprastines taisykles, o 이다 (ida) ir 아니다 (anida) priskiriami netaisyklingiesiems. Jų familiari, mandagi, formali ir neutrali esamojo laiko forma atitinkamai yra :

이다: (이)야 ((i)ja), 예요/이에요 (jėjo/iėjo), 입니다 (imnida), (이)다 ((i)da)
아니다: 아니야 (anija), 아니에요 (aniėjo), 아닙니다 (animnida), 아니다 (anida)

Būtojo laiko:

이다: 였어/이었어 (joso/ioso), 였어요/이었어요 (josojo/iosojo), (이)였습니다 ((i)josumnida), 였다/이었다 (jotda/iotda)
아니다: 아니었어 (anioso), 아니었어요 (aniosojo), 아니었습니다 (aniosumnida), 아니었다 (aniotda)

Būsimasis laikas sudaromas pagal įprastines taisykles.

Pavyzdžiai:

그 사람은 산생님이에요. (ku saram un sangsenim iėjo) – „Tas žmogus yra mokytojas“
교실에 산생님이 있어요. (giošil ė sangsenim isojo) – „Klasėje yra mokytojas“

Būdvardžiai

Būdvardžių bendraties forma susideda iš šaknies ir 다 (da) priesagos. Pvz.: 작다 (džak-da) – „mažas“.

Būdvardžiai korėjiečių kalboje turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laikais, su jais vartojami kai kurie veiksmažodžių dalyje išvardinti afiksai. Pvz., vartojant mandagumo, laiko ir kitus afiksus, galima sudaryti formas 작아 (džaga) – „mažas“, 안 작았어요 (an džagasojo) – „nebuvo mažas“ ir kt.

Būdvardžiai nekaitomi gimine ir skaičiumi. Pvz.: 작다 (džakda) gali reikšti tiek „mažas“, „maža“, tiek ir „maži“, „mažos“.

Būdvardį iškeliant prieš pažymimąjį žodį, jis keičiamas prie šaknies pridedant ㄴ/은/는 (n/un/nun). Pvz.: 작은 사과 (džak un sagua) – „mažas obuolys“, 맛있는 사과 (mašit nun sagua) – „skanus obuolys“.

Laipsniavimas

Būdvardžiai turi tris laipsnius: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį.

Nelyginamasis išreiškiamas pavieniu būdvardžiu. Pvz.: 사과는 맛있어요 (sagua nun mašisojo) – „obuolys yra skanus“
Aukštesnysis laipsnis – prie objekto, su kuriuo lyginama, pridedama 보다 (poda). Prieš būdvardį gali būti pridedamas ir žodelis 더 (do) – „daugiau“. Pvz.: 사과가 오렌지보다 더 맛있어요 (sagua ga orėndži poda do mašisojo) – „obuolys skanesnis už apelsiną“.
Aukščiausiasis laipsnis – prieš būdvardį pridedama 제일 (džėil). Pvz.: 사과가 제일 맛있어요 (sagua ga džėil mašisojo) – „obuolys yra skaniausias“.

Netaisyklingieji veiksmažodžiai ir būdvardžiai

Dalis veiksmažodžių ir būdvardžių turi tam tikrose situacijose kintančias šaknis. Kitimas priklauso nuo paskutinio šaknies priebalsio ir po jo einančios priesagos pirmojo garso.

Šaknies priesaga ir jos kitimas:

ㄹ (l): išnyksta po jos einant ㄴ (n),ㅂ (b) arba ㅅ (s). Pvz.: 살다 (salda) – „gyenti“ šaknis 살 (sal) keičiasi į 사 (sa), jeigu žodį verčiame į formalią formą, turinčią garsu ㅂ (b) prasidedančią priesagą ㅂ니다 (mnida). Galutinis pokytis – 삽니다 (samnida).
ㄷ (d): keičiasi į ㄹ (l) prieš balsį. Pvz.: 듣다 (dudta) – „klausyti“ -> 들어요 (durojo) – „klausau“. Išimtys: 닫다 (dadta) – „uždaryti“, 받다 (badta) – „gauti“, 믿다 (midta) – „tikėti“, 얻다 (odta) – „gauti naudą“.
ㅂ (b): keičiasi į 우/오 prieš balsį. Pvz.: 맵다 (mepda) – „aštru“ -> 매워요 (매우 + 어요) (meuojo (meu + ojo)). Išimtys: 씹다 (šibta) – „kramtyti“, 업다 (obta) – „nešti ant nugaros“, 입다 (ibta) – „vilkėti“, 잡다 (džabta) – „pagauti“, 접다 (džobta) – „sulenkti“, 좁다 (džobta) – „siauras“ ir kitos.
ㅅ (s): išnyksta prieš balsį. Pvz.: 젓다 (džotda) – „maišyti“ -> 저어요 (džoojo). Išimtys: 벗다 (botda) – „nuimti“, 씻다 (šitda) – „plauti“, 웃다 (mutda) – „juoktis“ ir kitos.
ㅎ (h): išnyksta prieš balsį. Pvz.: 하얗다 (hajada) – „balta“ -> 하얘요 (hajejo). Išimtys: 넣다 (notda) – „idėti“, 놓다 (notda) – „padėti“, 좋다 (džotda) – „geras“.
으 (u): išnyksta prieš balsį. Pvz.: 바쁘다 (papuda) – „užimtas“ -> 바빠요 (papajo).
르 (ru): keičiasi į ㄹ (r) prieš 어/아 (o/a), o priešais 르 (ru) esantis skiemuo įgauna ㄹ (r). Pvz.: 가르다 (karuda) – „padalinti“ -> 갈라요 (karajo). Išimtys: 다다르다 (dadaruda) – „atvykti“, 따르다 (daruda) – „sekti“, 치르다 (čiruda) – „atsipirkti“.

Įvardžiai

Asmeniniai: 나 (na), 저 (džo) – aš; 너 (no) – „tu, jūs“, …
Parodomieji: 이 (i) – „šis“, 그 (gu) – „tas“, 저 (džo) – „anas“, …
Neapibrėžtieji: 누가 (nuga) – „kažkas“, 오느 (onu) – „kažkuris“, …

Korėjiečių kalboje asmeniniai įvardžiai vartojami palyginti retai. Kreipiantis į kitus, žmonės dažniau vadinami vardais, pareigybėmis, titulais arba vartojami tam tikri kreipiniai, užuot sakius „tu“ ar „jūs“.

Skaitvardžiai

Korėjiečių kalboje vartojami du skaitvardžių rinkiniai: korėjietiškas ir sinokorėjietiškas (kilęs iš kinų kalbos). Kiekvienas iš jų turi specifinę vartosenos sritį: korėjietiški skaitvardžiai vartojami valandoms, amžiui, nusakyti, skaičiuojant nedidelio kiekio objektus, o sinokorėjietiški – nusakant datą, minutes, kainas, skaičius matematikoje ir kt.

	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	20	30	40	50
Sinokorėjietiški:	일 (il)	이 (i)	삼 (sam)	사 (sa)	오 (o)	육 (juk)	칠 (čil)	팔 (pal)	구 (ku)	십 (šip)	이십 (išip)	삼십 (samšip)	사십 (sašip)	오십 (ošip)
Korėjietiški:	하나 (hana)	둘 (dul)	셋 (sėt)	넷 (nėt)	다섯 (dasot)	여섯 (josot)	일곱 (ilgop)	여덟 (jodol)	아홉 (ahop)	열 (jol)	스물 (sumul)	서른 (sorun)	마흔 (mahun)	쉰 (svin)

	60	70	80	90	100	1000	10 000	100 000 000	1 000 000 000 000
Sinokorėjietiški:	육십 (jukšip)	칠십 (čilšip)	팔십 (palšil)	구십 (kušip)	백 (bek)	천 (čon)	만 (man)	억 (ok)	조 (džo)
Korėjietiški:	예순 (jėsun)	일흔 (ilhun)	여든 (jodun)	아흔 (ahun)	-	-	-	-	-

Kaip ir kitose Rytų Azijos šalyse, pradedant 10 000, naujas skaičiavimo vienetas prisideda kas keturi nuliai. Todėl 100 000 yra nusakoma ne kaip 100 kart 1000, o kaip 10 000 kart 10. Atitinkamai 1 mln. yra 10 000 kart 100, 10 mln. – 10 000 kart 1000, ir t. t., kol prie 10 000 prisideda keturi nuliai ir pradedamas naudoti skaičius 100 mln.

Skaičiai sudaromi juos skaidant į pirminius elementus ir išvardinant mažėjimo tvarka. Pavyzdžiui, 1234 būtų suskaidoma į 1000, 200, 30, 4 – 천, 이백, 삼십, 사 ir pasakoma kaip 천 이백 삼십 사 (čon ibek samšip sa) – „tūkstantis du šimtai trisdešimt keturi“.

Skaičiavimas

Skaičiuojant objektus, prieš skaitvardžius vartojamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo priešdėlis. Pavyzdžiui, norint pasakyti „šeši žmonės“, prie 여섯 (josot) – „šeši“ pridedama žmonėms skirtas 명 (mjong) ir galiausiai (jeigu reikia) pats žodis 사람 (saram) – „žmogus“. Taip išeina 여섯명 사람 (josot mjong saram) – „šeši žmonės“.

Su korėjietiškais skaitvardžiais vartojami priešdėliai	Su sinokorėjietiškais skaitvardžiais vartojami priešdėliai
명 (mjong) – žmonėms 마리 (mari) – gyvūnams 대 (dė) – automobiliams 개 (gė) – objektams 그루 (guru) – medžiams 송이 (songi) – gėlėms 켤레 (kjorė) – batų poroms 장 (džang) – popieriaus lapams 권 (gvon) – knygoms 살 (sal) – amžiui 시 (ši) – valandai	일 (il) – dienoms 월 (uol) – mėnesiams 년 (nion) – metams 분 (bun) – minutėms 초 (čo) – sekundėms 층 (čung) – pastato aukštams

Klausiant "kiek? ", vartojamas žodis 몇 (miot). Jis visada eina kartu su skaitvardžių priešdėliu. Pvz.: 몇 명? (miot miong) – "kiek žmonių? "

Kelintiniai skaičiai

Išreiškiant eiliškumą, prieš sinokorėjietiškus skaičius pridedama 제 (džė), o po korėjietiškų – 반째 (bandže). Pvz.: „pirmas“ – 제 이 (džė i) arba 두 번째 (du bondže).

Dalelytės

Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia daiktavavardžiams ir įvardžiams linksnį arba kitokią prasmę. Jos eina po pažymimojo žodžio. Šnekamojoje kalboje kai kurios dalelytės neretai praleidžiamos ir nuvokiamos iš konteksto.

Suteikiančios linksnį:

는/은 (nun/un), žymi sakinio temą; atitinka vardininko linksnį. Pvz.: 친구는 학생이에요 (čingu neun hakseng ijėjo) – „draugas yra studentas“, kur 는 (neun) prideta po 친구 (čingu, „draugas“) parodo, jog sakinyje bus kalbama apie draugo būseną, savybes ir pan.
가/이 (ga/i), išryškina veikėją; atitinka vardininko linksnį. Pvz.: 친구가 학생이에요 (čingu ga hakseng ijėjo) – „draugas yra studentas“. Šiuo atveju suteikiamas akcentas žodžiui „draugas“, jog jis, o ne kažkas kitas yra studentas.
를/을 (rul/ul), žymi su veiksmažodžiu susietą objektą; daugeliu atvejų atitinka galininko linksnį. Pvz.: 책을 읽어요 (čėk ul ilgojo) – „skaitau knygą“.
에 (ė), žymi laiką arba vietą, link kurios vyksta judėjimas; atitinka galininko linksnį. Pvz.: 학교에 가요 (hakio ė kajo) – „einu į mokyklą“.
에서 (ėso), žymi veiksmo atlikimo vietą; atitinka vietininko linksnį. Pvz.: 학교에서 공부해요 (hakio ėso konbu hėjo) – „mokykloje mokausi“.
께/에게/한테 (gė/ėgė/hantė), žymi gavėją; atitinka naudininko linksnį. Pvz.: 아버지께 (abodži gė) – „tėvui“.
(으)로부터/에게서/한테서 ((u)robuto/ėgėso/hantėso), žymi davėją; atitinka kilmininko linksnį. Pvz.: 아버지께서 (abodži gėso) – „iš tėvo“.
으로/로 ((u)ro), žymi priemonę, su kuria atliekamas veiksmas arba krypį, link kurios nukreiptas judėjimas/procesas; atitinka įnagininko arba galininko linksnį. Pvz.: 버스로 (bosu ro) – „su autobusu“; 서울로 가요 (soul kajo) – „vykti į Seulą“.
의 (uy), žymi savininką; atitinka kilmininko linksnį. Pvz.: 친구의 책 (čingu uy čėk) – „draugo knyga“.

Papildančios linksnius dalelytes:

도 (do), 또한 (dohan) – „ir, irgi, taip pat“. Pirmu atveju, jeigu palyginama su kitu objektu, antru – kalbant apie tą patį objektą. Pvz.: 나는 가요 (na neun kajo) – „aš einu“, 친구도 가요 (čingu do kajo) – „draugas taip pat eina“; 친구는 학생이에요 (čingu neun hakseng iėjo) – „draugas yra studentas“, 친구 또한 작가예요 (čingu dohan džaka jėjo) – „draugas taip pat yra rašytojas“.
만 (man) – „tik“. Pvz.: 그 사람이 커피만 마셔요 (ku saram i kopi man mašiojo) – „tas žmogus geria tik kavą“.

Kitos:

들 (dul), išreiškia daugiskaitą. Pvz., 사람들 (saram dul) – „žmonės“
동안 (dongan), žymi trukmę. Pvz.: 삼 일 동안 (sam il dongan) – „tris dienas“

Prielinksniai

Prielinksniai korėjiečių kalboje turi panašumų su dalelytėmis, tačiau nuo jų skiriasi tuo, kad patys vieni turi reikšmę. Jų pavyzdžiai: 위 (uy) – „ant“, 아래 (are) – „po“, 앞 (ap) – „priešais“, 뒤 (dvy) – „už“, 부터 (buto) – „nuo“, 까지 (kadži) – „iki“, 에서 (ėso) – „nuo/iš“ ir kiti.

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai vartojami prieš veiksmažodžius, siekiant apibūdinti atliekamą veiksmą. Pvz.: 많이 (mani) – „daug“, 대단히 (dedanhi) – „labai“ ir kt.

Prieveiksmiai taip pat gali būti sudaromi prie būdvardžių šaknies pridedant priesagą 게 (gė). Pvz.: 높게 (nopgė) – „aukštai“, 맛있게 (mašitgė) – „skaniai“ ir t. t.

Jungtukai

Jungiant daiktavardžius arba įvardžius:

와/과/하고/(이)랑 (ua/gua/hago/(i)rang) – „ir“. Pvz.: 책이과 신문 (čėk gua šinmun) – „knyga ir laikraštis“.
(이)나 ((i)na) – „arba“. Pvz.: 책이나 신문 (čėk ina šinmun) – „knyga arba laikraštis“.

Jungiant sakinius:

그리고 (kurigo) – „ir“. Pvz.: 책을 읽었어요. 그리고 잤어요. (čėk ul ilgosojo. kurigo džasojo) – „Skaičiau knygą ir miegojau“
-고 (go) – „ir“. Pvz.: 먹고 가요 (mogo kajo) – „pavalgau ir einu“.
그러나 (kurona) – „bet“. Pvz.: 책을 읽었어요. 그러나 재미 없었어요. (čėk ul ilgosojo. kurona džemi opsosojo) – „Skaičiau knygą, bet (ji) nebuvo įdomi“
-는데/지만 (nundė/džiman) – „bet“. Pvz.: 책을 읽지만, 재미 없었어요. (čėk ul ildžiman, džemi opsosojo) – „Skaičiau knygą, bet (ji) nebuvo įdomi“
그래서 (kureso) – „todėl“. Pvz.: 책은 재미 있어요. 그래서 읽어요. (čėk un džemi isojo. kureso ilgojo) – "Knyga yra įdomi. Todėl (ją) skaičiau. "
-아/어 서 (a/o so), (이)라서 ((i)raso), -(으)니까 ((u)niga) arba -기 때문에 (gi demunė) – „nes/kadangi“. Pvz.: 책은 재미 있어서, 읽어요. (čėk un džemi isoso, ilgojo) – "Kadangi knyga įdomi, (ją) skaičiau. "
-(으)면 ((u)mion) – „jeigu, kai“. Pvz.: 책은 재미 있으면, 읽을 거예요. (čėk un džemi isumion, ilgul kojėjo) – „Jeigu knyga įdomi, skaitysiu“
-을/ㄹ 때 (ul/l de) – „kai“. Pvz.: 밖에 갈때, 날씨가 좋았어요. (pak ė kalde, nalši ga džoasojo) – „Kai išėjau į lauką, oras buvo geras“
-(으)면서 ((u)mionso) – „kol“. Pvz.: 밖에 있으면서, 날씨가 좋았어요. (pak ė isumionso, nalši ga džoasojo) – „Kol buvau lauke, oras buvo geras“

Jaustukai

Jaustukai išreiškia emocijas ir dažniausiai tariami sušunkant. Pvz.: 야! (ja) – "ei! ", 어! (o) – "oho! ", 안녕! (anjong) – "sveiks! ".

Klausiamieji sakiniai

Klausiamieji sakiniai dažniausiai sudaromi vien tik kylančios intonacijos pagalba. Užrašant jų gale dedamas klaustukas. Pvz.: 가도 돼요? (kado dvuėjo) – "ar galiu eiti? ", 네, 가도 돼요. (nė, kado dvuėjo) – „taip, gali eiti“.

Be intonacijos, klausimą gali parodyti klausiamieji žodžiai, kaip kad 언제 (ondžė) – „kada“, 어디 (odi) – „kur“, 누구 (nugu) – „kas“, 어떻게 (odokė) – „kaip“, 왜 (uė) – „kodėl“ ir kiti.

Formaliu kalbos lygiu, klausimas sudaromas gale esančią 다 (da) keičiant į 까 (ka). Pvz.: 갑니다 (kamnida) – „einate“, 갑니까? (kamnika) – "einate? "

Literatūra

Andrew Sangpil Byon. Intermediate Korean: A Grammar and Workbook. Taylor & Francis, 2009
Andrew Sangpil Byon. Basic Korean: A Grammar and Workbook. Taylor & Francis, 2008
Ho-bin Im, Kyongpyo Hong, Sukin Chang. Korean grammar for international learners. Yonsei University Press, 2001