Kriūkai | ||
---|---|---|
55°04′08″š. pl. 23°24′43″r. ilg. / 55.069°š. pl. 23.412°r. ilg. | ||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Kriūkų seniūnija | |
Gyventojų | 214 | |
Vikiteka | Kriūkai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Kruki |
Kriūkai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante (priešais Seredžių). Paežerėlių seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka ir paštas (LT-71017). Kriūkų vidurinė mokykla yra gretimame Joginiškių kaime. Miestelis įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Kriūkų grūdų sandėlis (magazinas) – architektūros paminklas.
Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio Kriūkà, Kriū̃kas daugiskaitos.[2] Tokios versijos laikėsi kalbininkas Aleksandras Vanagas.[3] Tačiau gali būti, kad Kriūkai yra dvarininkinis vietovardis, kilęs nuo Kriūkų dvarininko J. Krukavičiaus pavardės. XIX a. gyvenvietė buvo pagal dvarvietę buvo žinoma kaip Sviatošinas.
Rytiniu Kriūkų pakraščiu į Nemuną teka Pietvis, o per patį miestelį – Jotulė. Miestelis dar vadinamas Senaisiais Kriūkais, jis įsikūręs apatinėje Nemuno terasoje, o kalne esantis Joginiškių kaimas dar vadinamas Naujaisiais Kriūkais. Už 1 km į vakarus esančiame Paežerėlių kaime yra Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčia.
Ties Kriūkais nuo Kauno pusės palei Nemuną vedantis kelias pasuka aukštyn link Šakių, ir toliau Nemuno pakrante galima keliauti tik lauko keliuku. Už keleto kilometrų šis keliukas taip pat suka į kalną ties Nykos upeliu, kuris paprastai aprašomas kaip graži ir lankytina vieta. Netoliese atsiveria regykla.
1589 m. minimas J. Krukavičiaus dvaras, iš jo kilo ir gyvenvietės pavadinimas. Jotulės kairiajame krante 1593 m. pastatytas Bagdono Sapiegos Svetošino dvaras (XIX a. ir gyvenvietei prigijo Svetošino vardas). XVII a. vietovę valdė J. Kulvinskas, XIX a. – baronai Rionės (vok. Rönne). Nuo XIX a. vyko turgūs, Kriukai buvo Naumiesčio apskrities Paežerėlių valsčiuje, priklausė Žemosios Panemunės parapijai.[4]
Spaudos draudimo laikais pro Kriūkus iš Prūsijos buvo gabenama lietuviška spauda, valsčiuje veikė 24 knygnešiai. 1936 m. Ališausko lentpjūvėje įsteigta Lietuvos Baltijos Lloydui priklausiusi laivų statykla, kurios produkcija buvo baržos „Rimgailė“ „Džiugė“, „Auksė“, „Pajauta“, „Irvė“ ir „Kanta“.[5]
Nuo XX a. pradžios veikė marijavitų religinė bendruomenė. 1920 m. pastatyta jų bažnyčia. Kriūkų marijavitų bažnyčia 1956 m. sovietinės valdžios uždaryta, 2005 m. privačių asmenų nugriauta.[6]
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1971 m. iš miestelio į gretimą Joginiškių kaimą persikėlė apylinkės, vėliau – seniūnijos administracija.
1991 m. balandžio 17 d. patvirtintas Kriūkų herbas, kuriame pavaizduota barža primena apie tarpukaryje veikusią upinių laivų statyklą.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1867–1915 m. | Paežerėlių valsčius (ilgą laiką jo centras) | Naumiesčio apskritis |
1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
1950–1995 m. | Kriūkų apylinkė (1950–1971 m. jos centras) | Šakių rajonas |
1995– | Kriūkų seniūnija | Šakių rajono savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | |||||||||
1827 m. | 1888 m.[7] | 1902 m. | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1978 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
129 | 296 | 630 | 345 | 529 | 433 | 395 | 381 | ||
1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | - | - | ||
412 | 379 | 371 | 291 | 214 | - | - | - | ||
|
Sovietinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. iš Kriūkų apylinkės ištrėmė 260 žmonių. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. nužudyta apie 80 miestelio žydų. Vyrai sušaudyti prie Šakių, moterys ir vaikai – prie Zapyškio. Pokario metais veikė Tauro apygardos Žalgirio partizanų rinktinės partizanai.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Žemoji Panemunė – 5 km | ||||||||||
Joginiškiai – 1 km LUKŠIAI – 21 km ŠAKIAI – 30 km |