Kusundai

Kusundai
Gyventojų skaičius	~160
Populiacija šalyse	Nepalas
Kalba (-os)	nepalų ir kt., kusundų
Religijos	vietinė tikyba, hinduizmo įtakos
Giminingos etninės grupės	?

Kusundai (sav. Myahq, nep. बन रजा  = ban rajā – „miško žmonės“) – Nepalo tauta. Gyvena išsibarstę tarp nepalų, nevarų ir kitų tautų šalies viduryje, Gorkhi rajone. Tauta neskaitlinga, besiasimiliuojanti (XX a. II pusėje – 5000 žm., 2001 m. – 164). Kusundų kalba beveik išnykusi, neturi žinomų giminingų kalbų (izoliuota). Dabar kusundai šneka nepalų ir kitomis vietinėmis kalbomis. Pagal tikybą hinduistai (iš esmės – vietinė tikyba su hinduizmo bruožais ir kastine sistema).

Kusundų kilmė neaiški. Jie negiminingi aplinkinėms tibietiečių-mjanmų tautoms ar indoarijams. Spėjama, kad jie gali būti giminingi austroneziečiams (pvz., mundams) arba kitoms izoliuotoms Pietų Azijos tautoms, ir būti pirmųjų gyventojų, besikrausčiusių iš Afrikos į Aziją ir Australiją palikuonimis, į Nepalą atsikėlusiais daug anksčiau už tibetiečių ir indoarijų kilmės tautas.^[1]

Tradiciškai vertėsi medžiokle (lankais ir strėlėmis) bei rankiojimu. Nuo XX a. pr. žemdirbiai (augina kukurūzus, ryžius, lęšius, daržovės), laiko gyvulius (ožkas, buivolus). Žemę dažniausiai nuomoja. Tarp derliaus nuėjimų medžioja ir rankioja. Dabar paplitusi medžioklė su šautuvais, šunimis. Medžioja būreliais po 2–3 žmones. Valgomų šakniavaisių kasimui vyrai naudoja kauptuką (šingką), moterys – peilį su lenktais ašmenimis. Medų renka iš medžių bites išrūkydami. Nuo XX a. antros pusės pradėjo žvejoti naudodami nuodingą žievę, tvenkdami upių vagas.

Kusundai gyveno būstuose iš šakų ir lapų. Židinys būdavo pastogėje. Dabar gyvena nepalietiškuose būstuose.

Vyrai vilki strėnjuostes iki kelių bei apsiaustą, moterys – nedurstytą sijoną, koftą, skraistę.

Valgo daugiausia augalinį maistą, verda jamso šaknis. Iki XX a. nevartojo naminių gyvulių mėsos, pieno, lydyto sviesto.

Kusundai skirstosi į patrilinijines gimines (XX a. pr. – apie 60). Santuoka patrilokalinė, rečiau matrilokalinė, dažniausiai tarp pusbrolių ir pusseserių. Paplitęs leviratas, sororatas. Poligamija labai reta. Paplitusios santuokos su kitų tautybių moterimis, todėl nuo XX a. vid. prasidėjo ženkli kusundų asimiliacija.

Bendrojoje Nepalo kastų sistemoje užima vieną žemiausių padėčių, nors pretenduoja į priklausomybę karališkajai nepalitha hakuri kastai. Hinduistinių apeigų ir papročių nesilaiko, tik per šventes nešioja tiki („tašką“ ant kaktos). Ryškus deivės Kaoli (Kali) kultas, protėvių kultas, šamanizmas.^[2]

Šaltiniai

1. https://nepaliaashish.wordpress.com/2006/08/26/genetic-evidence-for-origins-of-ban-rajas-kusundas-of-nepal/
2. Кусунда,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.