Lalvorto užutėkis (angl. Lulworth Cove) – įlanka šalia Vest Lalvorto kaimo, Juros periodo krante, Dorsete, pietų Anglijoje. Labai lankoma turistų. Per metus ją aplanko apie pusę milijono žmonių.[1] Įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip Juros periodo kranto dalis.
Įlanka buvo rodyta TV programoje Septyni gamtos stebuklai kaip vienas iš Pietvakarių Anglijos stebuklų. Taip pat buvo rodyta 1976-ųjų britų dramos serialo Žaidimas šiandien Maiko Li režisuotoje serijoje Nuts in May.
Užutėkis susidarė dėl lygiagrečiai pakrantės linijai einančių kintamo geologinio pasipriešinimo uolienų juostų, o nuo jūros pusės buvęs molis ir smėlis suiro.
Kranto liniją sudaro siaura (mažiau nei 30 metrų) Portlando kalkakmenio uolienų juosta. Už jo yra siaura (mažiau nei 50 metrų) šiek tiek mažiau atsparaus Purbeko kalkakmenio juosta. Už jų 300-500 metrų driekiasi daug mažiau atsparūs moliai ir žalieji smiltainiai: vildo molis, golas ir viršutinis žaliasis smiltainis.
Užutėkio galą sudaro 250 metrų pločio kreidos juosta, kuri yra gerokai atsparesnė už molį ir smėlį, bet mažiau atspari už klinčius. Įėjimas į įlanką iš jūros yra siauras plyšys kalkakmenio juostose, susidaręs veikiant bangoms ir dūlėjimui. Plačiojoje užutėkio dalyje susiformavo ir vėliau suiro silpni moliai ir žalieji smiltainiai.
Mažiau nei 800 m į vakarus nutolęs Ster Holas yra jauna įlanka, iš kurios galima spręsti, kaip Lalvorto užutėkis galėjo atrodyti prieš kelis šimtus tūkstančių metų.
Užutėkio formą lemia bangų difrakcija. Dėl siauro įplaukimo į užutėkį bangos išlinksta į lanko formą, kaip matyti panoraminėje nuotraukoje.
Be užutėkio, už Hamberio Tauto (didelės kreidinės kalvos vakaruose) yra Dardl Doras – natūrali arka. Rytuose plyti suakmenėjęs miškas. Lalvortas taip pat yra netoli Kimeridžo kaimo, kuris garsėja uolėta pakrante ir fosilijomis. Geologai ir geografai šia vietove domėjosi nuo XIX a. pradžios, o 1830 m. buvo atlikti pirmieji rimtesni vietovės tyrimai. Nuo to laiko ši vietovė pritraukia studentus iš viso pasaulio.
Vietovė kenčia nuo daugybės lankytojų. Mediniai laiptai, tvorelės ir pakopos buvo įrengti siekiant apriboti paviršiaus žalą. Kasmet per kalvą, jungiančią įlanką su Dardl Doru, pėsčiomis pereina daugiau kaip 250 000 žmonių.
2001 m. UNESCO Juros periodo krantui, kurio dalis yra ir užutėkis, suteikė Pasaulio paveldo statusą. UNESCO specialistai stengiasi išsaugoti Lalvorto užutėkio formą. Lalvortas buvo vienas iš keleto pakrantės kaimelių, kuriuose veikė paveldo, lankytojų ir turizmo informacijos centrai bei gamtos istorijos muziejus. 2002 m. pastarąjį aplankė 418 595 lankytojai.
Pakrantė ir žemė į šiaurę bei aplink kaimą yra privati nuosavybė, kurią valdo „Lulworth Estate“ valda. Rytuose esanti žemė priklauso Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijai ir naudojama tankų mokymams. Ji yra atvira tik savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Lalvort Sinuso įlanka didžiausioje angliavandenilių jūroje – Krakeno jūroje, didžiausiame Saturno palydove Titane yra pavadinta Lalvorto užutėkio vardu.[2]
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: url-status (link)