Lancia D50
| |
| Statistika Formulėje 1 | |
| Komanda (-os) | Scuderia Lancia Scuderia Ferrari |
|---|---|
| Dizaineris (-iai) | |
| Lenktynininkai | Alberto Ascari, Luigi Villoresi, Eugenio Castellotti, Juan Manuel Fangio, Luigi Musso, Peter Collins, Alfonso de Portago |
| Aktyvūs metai | 1954 - 1957 m. |
| Dalyvauta GP | 14 |
| Pergalės | 5 |
| Podiumai | |
| Pole pozicijos | 8 |
| Greičiausių ratų | 5 |
| Pirmas GP | 1954 m. Ispanijos Grand Prix |
| Pirmoji pergalė | 1956 m. Argentinos Grand Prix |
| Paskutinė pergalė | 1956 m. Vokietijos Grand Prix |
| Paskutinis GP | 1957 m. Italijos Grand Prix |
Lancia D50 – Formulės 1 automobilis, 1954 m. sukurtas italo Vittorio Jano Lancia ekipai. Iš viso buvo sukurti 6 automobiliai, iš kurių du šiuo metu yra Italijos muziejuose.[1]
D50 debiutavo lenktynėse 1954 m. Ispanijos Grand Prix. Už jo vairo buvo italas du kartus Formulės 1 čempionas Alberto Ascari. Lenktynėse jis pelnė pole poziciją ir pasiekė greičiausią ratą, tačiau dėl sankabos gedimo po 10 ratų pasitraukė iš lenktynių.[2]
Po Ascari mirties susidūrus su finansiniais sunkumais Scuderia Lancia ekipa pardavė savo akcijas Scuderia Ferrari komandai. Ferrari toliau tobulino D50, kuris oficialiai buvo vadinamas Lancia-Ferrari D50, o vėliau tiesiog Ferrari D50.
1956 m. čempiono titulą su šiuo automobiliu laimėjo argentinietis Juan Manuel Fangio. Iš viso per 14 lenktynių D50 nugalėjo penkiose.