Lazdynai | ||
---|---|---|
Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
54°40′34″š. pl. 25°12′36″r. ilg. / 54.676°š. pl. 25.210°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Lazdynų seniūnija | |
Vikiteka | Lazdynai (Vilnius) | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Leszczyniaki, rus. Лещиняки |
Lazdynai – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante.[2] Patenka į Lazdynų seniūniją.
Nuo likusio miesto skiria kalvos, Neries vingiai. Šiaurėje ribojasi su Karoliniškėmis, pietuose–pietvakariuose su Lazdynėliais ir Bukčiais, rytuose Lazdynų tiltu (pastatytas 1969 m.) jungiasi su Vilkpėde, vakaruose Gariūnų tiltas veda link Gariūnų, o šiaurės vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Gudelių ir Girulių miško.
Yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Lazdynų poliklinika, Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčia (past. 1996 m.) parapijos namai ir saleziečių vienuolynas, „Litexpo“ parodų rūmai, dalis Pasakų parko, Lazdynų baseinas, 4 vidurinės, pradinė mokykla, darželis‑mokykla, 9 vaikų lopšeliai‑darželiai, biblioteka, Lazdynų laisvalaikio, Gatvės vaikų centrai, 2 vaikų ir jaunimo klubai – „Klevas“, „Lakštingala“. Stovi skulptūros Darbininkas (1983 m.; skulptorius A. Dimžys), Kanklininkė (1982 m.; skulptorė E. Palčytė‑Kasperavičienė), Rytas (1975 m.; skulptorius G. Karalius), Vėtrungė (1973 m.; skulptorius T. K. Valaitis).[3] Lazdynų pietuose Neris daro kilpą, yra Bukčių miškas, apleistas Bukčių tiltas, senosios Bukčių kapinės, auga saugoma Mažalapė liepa Lazdynuose.
Rajonas išdėstytas kalvotoje vietovėje, palikta nemažai natūralaus miško.
Aptarnauja VVT troleibusai (13, 14, 16, 18) ir autobusai (2G, 7, 20, 21, 22, 29, 49, 54, 55, 59, 68, 69, 116). Pagrindinės stotelės: Lazdynai, Lazdynų ligoninė, Lazdynų seniūnija, Ryto, Erfurto, Akacijų st.
Didžiausios gatvės:
Archeologo Jono Balčiūno vadovaujama ekspedicija 1987 m. Lazdynų apylinkėse surado 83 pilkapius. Manoma, kad nemažai pilkapių buvo sunaikinta 1986–1988 m., kai buvo tiesiamos aukštos įtampos elektros perdavimo linijos.[4]
Vietovardis sukurtas išverčiant lenkišką anksčiau čia buvusio kaimo Leszczynnik (Leszczynka, Leszczyniak) pavadinimą, nors lenkiškas pavadinimas savo ruožtu galimai atsiradęs iš kadaise buvusio lietuviško.[5]
1866 m. Vilniaus apskrities Leščyniakų valstybiniame kaime gyveno 86 gyventojai katalikai.[6] 1905 m. Riešės valsčiaus Lazdynų (Leščenikų) kaime gyveno 65 žmonės,[7] 1931 m. – 107.[8]
Bukčių miške esančiose neveikiančiose senosiose Bukčių kapinėse yra palaidoti žmonės iš buvusio rėžinio Šeškinės, Bukčių (Buktos) ir Lazdynų kaimų.[9]
1974 m. pristatytas, architektai Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis bei statytojai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika apdovanoti Lenino premija.[10] 1985 m. pastatyti paskutinieji, šešiolikos aukštų monolitiniai daugiabučiai.[11]