Kaip ir kituose „Le Rhône“ rotaciniuose varikliuose, modelis „9J“ buvo komplektuojamas su variniais maitinimo vamzdeliais, cilindrų viršuje sumontuoti vožtuvai (po vieną įsiurbimo ir išmetimo) buvo valdomi vienu strypu.[2] Pagrindinis „9J“ skirtumas nuo ankstesnio silpnesnio modelio „9C“ buvo varinio maitinimo vamzdyno integravimas su alkūniniu velenu, kurie modelyje „9C“ buvo aiškiai matomi iš priekio.
XXI a. pradžioje varikliai „Le Rhône 9J“ buvo eksponuojami daugelyje pasaulio aviacijos muziejų, taip pat buvo likę bent keliolika eksploatacijai tinkamų variklių, naudojamų istoriniuose lėktuvuose ir jų replikose.
Be pagrindinio modelio, pradėto gaminti 1914 m. gruodį, buvo sukurti trys Le Rhône 9J variantai: 9Ja (1915 m., kuris dėl patobulintos vožtuvų sistemos išvystė 10 AG daugiau); 9Jb (1916 m., kurio galia buvo tokia pati kaip 9Ja, bet svėrė apie 5–8 kg mažiau); 9Jby (1917 m., išvystydavęs 130 AG dėl tokių naujovių kaip aliuminio stūmokliai ir didesnis sukimosi greitis).[3]
Le Rhône 9J
Bazinis modelis
Le Rhône 9Ja
110 AG (82 kW) galios variklis (sukurtas 1916 m.). Įmonėje "W.H. Allen Son & Co" pagaminti 953 vnt.
Le Rhône 9Jb
130 AG (97 kW) galios variklis (1916 m.) .
Le Rhône 9Jb
130 AG (97 kW) galios variklis (1916 m.) .
Le Rhône M-2
SSRS pagal licenciją gamintas 120 AG (89 kW) galios variklis
„Bristol M.1“ replika, priklausanti Didžiosios Britanijos nevyriausybinei organizacijai „the Shuttleworth Collection“, varoma „Le Rhône 9J“ varikliu.
„Avro 504“, priklausantis Didžiosios Britanijos nevyriausybinei organizacijai „the Shuttleworth Collection“, varoma 110 AG varikliu.
„Avro 504“, saugomas Old Rhinebeck Aerodrome, varomas originaliu „Le Rhone 9J“ varikliu.
Kolo Paleno (angl. Cole Palen) XX a. septintame dešimtmetyje sukurta pirmoji „Fokker Dr.I“ triplano replika (nebeeksploatuojama), saugoma Old Rhinebeck aerodrome (JAV registracija N3221).
„Nieuport 11“ replika, sukurta septintajame dešimtmetyje, eksploatuojama „The Vintage Aviator Limited“ (Naujoji Zelandija), varoma „Le Rhone 9C“.