Liptovas

Slovakijos istorinis regionas:
Liptovas
Šalis Slovakijos vėliava Slovakija
Vėliava
Tautos slovakai, vokiečiai, vengrai
Laikotarpis iki 1918 m.
Valstybės Vengrijos karalystė
Miestai Liptovsky Mikulašas, Ružomberokas, Liptovsky Hradokas
Liptovas dabartiniame žemėlapyje

Liptovas (svk. Liptov, veng. Liptó, lenk. Liptów) – istorinis regionas šiaurės Slovakijoje, Žilinos krašte, turintis apie 140 tūst. gyv. Istoriniai ir kultūriniai Liptovo centrai yra Liptovsky Mikulašas, Ružomberokas ir Liptovsky Hradokas. Šiandien tai vienas iš Slovakijos turistinių regionų.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liptovo, priklausiusio Vengrijos karalystei, herbas

Geležies amžiuje čia jau gyveno keltai. Tai byloja atkasta senovės gyvenvietė Havranokas prie tvenkinio Liptovska Mara. 1231 m. Liptovą minėjo Vengrijos karalius Andrius II. Liptovas buvo karalystės grafystė (comitatus). Iki pat 1918 m. priklausė Vengrijos karalystėi. Po jos iširimo atiteko Čekoslovakijai, po 1993 m. – Slovakijai.

Išlikę trijų pilių liekanos: Likavos, Liptovo ir Liptovsky Hradoko. Liptovas buvo vieta, kur XVII-XVIII a. sandūroje siautėjo legendinis Karpatų ir slovakų plėšikų vadas Jurajus Janošikas.

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liptovą supa aukščiausios šalies kalnų viršukalnės: Aukštieji Tatrai, Vakarų Tatrai ir Chočske aukštumos iš šiaurės, Žemieji Tatrai iš pietų, Didžioji Fatra iš vakarų ir Popradska kotlina iš rytų. Yra įsteigti du vertingas istorines ir gamtines teritorijas saugantys Tatrų nacionalinis ir Žemųjų Tatrų nacionalinis parkai. Per regioną teka ilgiausia šalies Vaho upė.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Liptovas – vaizdinė ir garsinė medžiaga