LitSat-1

Pirmieji Lietuvos palydovai pašto ženkle

LitSat-1 (Misija Lituanica 80) – vienas iš dviejų pirmųjų Lietuvos palydovų. Projekto komanda: Lietuvos kosmoso asociacija, Kauno technologijos universitetas, Kosmoso mokslų ir technologijų institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Paleistas į kosmosą 2014 m. sausio 9 d.[1] Tuo pat metu paleistas ir kitas lietuviškas palydovas – „LituanicaSAT-1“. Palydovas paleistas savarankiškai skrieti kosminėje erdvėje 2014 m. vasario 28 d. 7.30 val.

Misija dedikuota legendinio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. Misija „Lituanica 80“ – pirmasis Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos vykdomos ilgalaikės kosmoso programos etapas.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis etapas (tarptautinių santykių užmezgimas): pirmasis etapas prasidėjo 2007 metais, kai Lietuvoje buvo įkurta Nacionalinė kosminių technologijų platforma, vėliau Lietuvos kosmoso asociacija. Šis juridinis junginys Lietuvoje atliko pagrindinę kosmoso technologijų populiarinimo ir plėtros veiklą bei užmezgė pirmuosius kontaktus su Baltijos šalių kosmoso technologijų mokslininkais, o vėliau ir su NASA Ameso mokslinių tyrimų centru. Dėl šių ryšių atsirado naujas požiūris ir naujos galimybės bendradarbiauti su įvairiais kosminių tyrimų centrais visame pasaulyje.

Antrasis etapas (patirties ir kvalifikacijos įgavimas): kvalifikacijos kėlimas buvo įgyvendintas keliais etapais. Pirmas etapas apėmė mokymąsi iš kitų šalių patirties, kaip skirtingose šalyse veikia mokslinių tyrimų padaliniai, kurie kuria kosmines technologijas, ir kokie fondai teikia paramą šios mokslo srities plėtojimui. Antras etapas susidėjo iš gilesnių žinių bei šios mokslo srities populiarinimo Lietuvoje. Šis etapas buvo pradėtas įgyvendinti 2012 metais, kai du studentai gavo šansą išbandyti savo jėgas NASA Ameso mokslinių tyrimų centre bei žinia apie tai pasklido Lietuvoje. Tai suveikė, kaip katalizatorius, kuris padėjo išjudinti visuomenę ir pradėti drąsiai mąstyti apie galimus pasiekimus kosmoso technologijų srityje.

Trečiasis etapas: „LitSat-1“ projektavimas ir realizavimas.

Misijos eiga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Misijos emblema

2013 m. birželio 4 d. Lietuvos kosmoso asociacija išplatino pranešimą apie palydovo „LitSat-1“ kūrimą su Kauno technologijos universitetu ir Kosmoso mokslo ir technologijų institutu.[2] „LitSat-1“ palydovo komandos pagrindinis tikslas yra 2015 m. į kosmosą paleisti pjezo reakcijos įrangą. Toks eksperimentas dar nebuvo atliktas, o jo sėkminga jo baigtis atvertų dideles galimybes pasaulio valstybių palydovų programoms. 2013 m. spalio 1 d. Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai suteikė leidimą eksploatuoti palydovo dažnius ir ryšio sistemą kosmose.[3]

Palydovas į kosmosą pakilo 2014 m. sausio 9 d. Jis paleistas bendradarbiaujant su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija NASA, iš Floridos valstijoje įsikūrusio Kenedžio kosminių skrydžių centro. Į Tarptautinę kosminę stotį palydovą nugabeno kompanijos „Orbital Sciences Corporation“ raketa nešėja „Antares“, Tarptautinės kosminės stoties aptarnavimo laivu „Cygnus 2“.[4]

Palydovas paleistas savarankiškai skrieti kosminėje erdvėje 2014 m. vasario 28 d. 7.30 val. Tą pačią dieną 13.45 val. KTU valdymo stotyje buvo sėkmingai priimti ir dekoduoti „LitSat-1“ švyturio paketai. Kovo 4 d. 13.30 val. palydovui sėkmingai perduota valdymo komanda, įjungtas GPS imtuvas. Kovo 9 d. sėkmingai įjungtas ir išbandytas tiesinis transponderis (retransliatorius). Kovo 11 d. sėkmingai ištransliuoti trys žodžiai (LIETUVA MYLI LAISVĘ) per palydovo tiesinį transponderį.

Iki 2014 m. Kovo 25 d. buvo išbandytos visos palydovo sistemos. Sukaupta telemetrinė informacija (daugiau nei 10 tūkst. telemetrijos duomenų paketų, priimtų KTU, ir gausybė duomenų iš viso pasaulio radijo mėgėjų).

Misijos tikslai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • pasirengti Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kauno technologijos universiteto moksliniam eksperimentui – pjezo variklių išbandymui kosmose: išbandyti padėties nustatymo įrangos veikimą kosmose, jos duomenų apdorojimą;
  • atlikti tyrimus, įgauti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių nanopalydovų ir jų komponentų projektavime ir konstravime – išbandyti naują pagrindinę plokštę;
  • skatinti mokslininkų ir inžinierių bendravimą, nukreiptą į kosminių technologijų inovacijas Lietuvoje ir jų pritaikymą bendrojoje pramonėje;
  • suteikti impulsą Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimui.
LitSat-1 transportavimo dėžėje

Konstrukcija[5]

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palydove „LitSat-1“ buvo sumontuoti šie moduliai: pagrindinė palydovo plokštė, rėmėjų plokštė, komunikacinė siųstuvo-imtuvo plokštė, maitinimo šaltinio plokštė, tiesinis transponderis, komutacinė plokštė, saugaus paleidimo sistema.

Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palydovo techniniai duomenys:[6]

  • Aparato tūris – iki 1000 cm³
  • Aparato svoris – 1,33 kg
  • Skriejimo aukštis – 400 km

Komandos nariai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dr. Andrius Vilkauskas, prof. dr. Algimantas Valinevičius, Vidmantas Tomkus, prof. dr. Darius Gailius, dr. Pranas Kuzas, dr. Linas Obcarskas, Egidijus Berankis, dr. Darius Kybartas, dr. Domantas Bručas, dr. Gintautas Balčiūnas, dr. Marius Malcius, Edgaras Vaštakas, Darius Eidukynas, Raimundas Bastys, Algis Karpavičius.

Pirmuosius lietuviškus žodžius (LIETUVA MYLI LAISVĘ) kosmose sugavo[7]

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Roland Zuremely PY4ZBZ (Brazilija)
  • Mike Rupprecht DK3WN (Vokietija)
  • Tonis Eenmae ES5TO (Estija) iš ESTCUBE žemės valdymo stoties.

Lietuvos ir kaimyninių šalių panašūs kosminiai aparatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos šalyse kuriami ir ruošiami paleisti pirmieji kosminiai aparatai:

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuviski-palydovai-jau-kosmose.d?id=6371492[neveikianti nuoroda] Lietuviški palydovai jau kosmose!
  2. ↑ http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/tai-visgi-kuris-lietuviskas-palydovas-yra-pirmasis.d?id=63302072 Tai visgi kuris lietuviškas palydovas yra pirmasis?
  3. ↑ http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/pirmus-lietuviskus-zodzius-is-kosmoso-atsiusianciai-palydovo-litsat-1-rysio-sistemai-zalia-sviesa-651-373634 Archyvuota kopija 2014-02-21 iš Wayback Machine projekto. Pirmus lietuviškus žodžius iš kosmoso atsiųsiančiai palydovo „LitSat-1“ ryšio sistemai – žalia šviesa.
  4. ↑ http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuviskojo-palydovo-litsat-1-kelione-hiustonas-valopo-salos-kosmosas.d?id=62071729 Lietuviškojo palydovo „LitSat-1“ kelionė: Hiustonas, Valopo salos, kosmosas
  5. ↑ http://www.litsat1.eu/litsat-1-technine-apzvalga/palydovo-strukturine-schema/ Archyvuota kopija 2014-10-19 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuviskas-palydovas-litsat-1-paskutini-karta-isbandomas-zemeje.d?id=62090581 Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje
  7. ↑ http://www.litsat1.eu/radijo-megejams/ Archyvuota kopija 2014-10-19 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]