Liubartas
Šis straipsnis apie Gedimino sūnų. Apie Gedimino sūnėną, trumpai valdžiusį Polocke skaitykite straipsnyje Liubartas (Polockas).
| Liubartas Demetrijus | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lucko, Liubarsko ir Voluinės kunigaikštis. | |||||||||||
| |||||||||||
| Liubartas | |||||||||||
| Gediminaičiai | |||||||||||
| Gimė | 1300 m. | ||||||||||
| Mirė | 1383 m. rugpjūčio 4 d. (~83 metai) | ||||||||||
| Tėvas | Gediminas | ||||||||||
| Motina | Olga | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Andrejaus Jurijevičiaus duktė Olga-Agafija | ||||||||||
| Vaikai | (visi su Olga-Agafija) Teodoras Liubartaitis Simeonas Lazaras | ||||||||||
| Lucko kunigaikštis. | |||||||||||
| Valdė | 1323-1324, 1340-1383 m. | ||||||||||
| Liubarsko kunigaikštis. | |||||||||||
| Valdė | 1323-1340 m. | ||||||||||
| |||||||||||
 Vikiteka |
Liubartas | ||||||||||
Liubartas Demetrijus (dar Liubko, Lubardus, krikšto vardas Dmitrijus, 1300 m. – 1383 m. rugpjūčio 4 d.) – Lucko (1323–1324, 1340–1383), Liubarsko (1323–1340) ir Voluinės (1340–1383) kunigaikštis.
LDK kunigaikščio Gedimino jauniausias sūnus. Motina – antroji Gedimino žmona Olga, Smolensko kunigaikščio Vsiavolodo duktė.
Vienas iš trijų išlikusių Lucko pilies bokštų yra pavadintas Liubarto vardu.
Gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1320 m. ar apie 1323 m. vedė Haličo-Volynės kunigaikščio Andrejaus Jurijevičiaus dukterį ir ėmė valdyti Lucką rytų Volynėje[1]. Andrejui Jurijevičiui mirus gavo rytų Voluinę kaip palikimą ir ten persikėlė 1325 m.
1340 m. mirė Haličo-Volynės kunigaikštis Jurijus Boleslavas Traidenis. Kadangi Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, Liubartas pretendavo į visą Haličą ir Voluinę. Lenkijos karalius Kazimieras III sukėlė grėsmę Liubarto valdymui iš pradžių užimdamas Pšemyslio žemę, o vėliau ir Lvovą. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Haličo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė Vladimirą, Kremenecą, Belzą, bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis Kęstutis.
Liubartas užsitikrino Maskvos kunigaikščio Simeono Išdidžiojo paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. 1349 m. Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į Cholmo, Belzo ir Voluinės žemes, greitai jas užėmė, o po to paėmė ir Lvovą.
1350 m. tapęs našliu Liubartas vedė antrąkart – Maskvos kunigaikščio Simeono giminaitę, Rostovo kunigaikščio Konstantino dukterį Olgą-Agafiją. Jis turėjo tris sūnus: Fiodorą, Simeoną ir Lazarą. Fiodoras paveldėjo Volynę ir valdė iki savo mirties 1431 m.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Liubartas“. Encyclopedia Lituanica III. (1970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. 411–412.