Logothetes tou dromou (gr. λογοθέτης τοῦ δρόμου), pašto logotetas – atsakingas už imperijos paštą, diplomatiją ir žvalgybą. Paštas vadinosi Dromos (gr. δημόσιος δρόμος, dēmosios dromos ar tiesiog ὁ δρόμος) arba Viešasis paštas (lot. cursus publicus). X–XI a. šis logotetas dažnai pagal veiklą atitiko vyriausią imperijos ministrą.[1][2]
Kada pareigybė įkurta ir kokios tikslios jos funkcijos, nėra žinoma. Pareigybė pirmą kartą aiškiai paminėta apie 762 m. Paprastai manoma, kad ji yra atsiradusi besivystant ankstesnei pareigybei curiosus cursus publici ('viešojo pašto inspektorius'), kuri pirmąkart minėta IV a. pabaigos dokumenta Notitia Dignitatum kaip magister officiorum (Pars Orientalis, XI).[3][4] Palaipsniui panaikinus plačiai apimančias magister officiorum pareigas pašto logoteto kompetencija ėmė apimti ne tik viešąjį paštą, bet ir Imperijos užsienio reikalus, žvalgybinės informacijos apie užsieniečius rinkimą, susirašinėjimą su užsienio kunigaikščiais ir ambasadorių priėmimą.[3][5]
Palaipsniui šios pareigos tapo vyriausiojo ministro ir imperatoriaus pagrindinio patarėjo pareigomis, kol XII a. jas išstūmė logothetēs tōn sekretōn.[5] Šios pareigybės pirmumą rodo tai, kad IX–X a. Bizantijos šaltiniuose paminėtos logoteto pareigos be patikslinimų reikšdavo būtent logothetēs tou dromou.[3] Pareigų svarbą rodydavo ir tai, kad kiekvieną rytą pašto logotetas turėdavo audienciją pas imperatorių.
Pagal Konstantino Purpurinio De Ceremoniis logothetēs tou dromou turėjo ir svarbių ceremoninių pareigų – apdovanojimų metu jis pristatydavo vyriausiuosius valdininkus. Matyt, jis buvo svarbus ir priimant užsienio pasiuntinybes bei pristatant belaisvius.[6] Po Aleksijaus I Komnino 1108 m. reformos Dromos departamentas buvo panaikintas, bet pašto logoteto pareigos išliko. Šis logotetas nuo tada buvo atsakingas už viešuosius ryšius ir Konstantinopolyje gyvenusių užsieniečių priežiūrą.[7]
Logothetēs tou dromou pavaldiniai buvo: