László Ignác Bercsényi

Laslas Ignacas Berčenis László Ignác Bercsényi
Berčenio ir Šėkešo grafas

Nežinomo dailininko portretas, XVIII a. pab.

Berčenių giminės herbas

Gimė	1689 m. rugpjūčio 3 d. Eperješas (dab. Prešovas)
Mirė	1778 m. sausio 9 d. (88 metai) Liuzansi
Palaidotas (-a)	Liuzansi dvaro koplyčia
Pilietybė	Prancūzijos karalystė Vengrijos karalystė
Tėvas	Miklós Bercsényi
Motina	Krisztina Drugeth
Sutuoktinis (-ė)	Anne-Catherine Girard
Prancūzijos maršalas

Žymūs apdovanojimai

Laslas Ignacas Berčenis (veng. László Ignác Bercsényi, pranc. Ladislas Ignace de Bercheny, 1689 m. rugpjūčio 3 d. – 1778 m. sausio 9 d.) – vengrų kilmės karininkas, tarnavęs Prancūzijos karalystės kariuomenėje ir 1758 m. tapęs Prancūzijos maršalu.

Biografija

Laslas Ignacas Berčenis gimė 1689 m. rugpjūčio 3 d. Eperješe, Vengrijos karalystėje (dab. Prešovas, Slovakija). Buvo Miklošo Berčenio, Ferenco II Rakocio bendražygio, sūnus. Kartu su tėvu dalyvavo Rakocio vadovautame sukilime prieš Habsburgų valdžią. 1711 m. imperatoriaus pajėgoms numalšinus sukilimą Berčeniui teko palikti Vengriją. Norėdamas jam padėti, Ferencas II jį išsiuntė į Prancūziją su asmeninėmis žinutėmis Liudvikui XIV.^[1]

1726 m. susilaukė sūnaus su Ana Katrina Žirar, moterimi iš Elzaso, ir ją vedė. Įsigijęs nedidelę Fruė žemės valdą Bri regione ten apgyvendino savo naująją žmoną. Tų pačių metų gruodį jam suteikta Prancūzijos pilietybė. 1729 m. Fruė pardavė ir nusipirko Liuzansi senjoriją. Berčenių šeima ten gyveno iki pat revoliucijos.^[2]

Buvo nuversto Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Leščinskio draugas.^[2] Jo 1725 m. buvo paskirtas aukščiausiuoju iždininku, 1738 m. – didžiuoju ginklanešiu (pranc. Grand écuyer),^[3] o 1748 m. Liunevilyje paskelbtu dekretu – Komersi kariniu gubernatoriumi.^[1] Stanislovas Leščinskis, keliaudamas į Versalį, dažnai sustodavo Berčenio Liuzansi dvare.^[3] Laslas Berčenis visada stengėsi neužsibūti Versalio rūmuose ir ten lankėsi tik tada, kai kilo problemų dėl jam pavaldžių dalinių. Mėgo kalbėti apie filosofiją, religiją, rūkyti pypkę, skaityti, jodinėti.^[2]

1733–38 m. buvo Karaliaus armijų brigadininkas (pranc. Brigadier des armées du Roi), 1738–43 m. stovyklos maršalas (pranc. Maréchal de camp), 1743–59 m. visų Prancūzijos kariuomenės husarų generolas inspektorius (pranc. Inspecteur-général), 1744–58 m. generolas leitenantas (pranc. Lieutenant-général), nuo 1758 m. Prancūzijos maršalas (pranc. Maréchal de France).^[1] Dalyvavo visuose Liudviko XV valdymo metu vykusiuose konfliktuose: Abiejų Tautų Respublikos bei Austrijos įpėdinystės karuose, Septynerių metų kare.^[3]^[2]

1758 m. gavęs Prancūzijos maršalo garbės vardą, būdamas beveik 70, paprašė leidimo baigti tarnybą. 1766 m. mirus Stanislovui Leščinskiui pasitraukė į savo rezidenciją Liuzansi. Po neilgai trukusios ligos Laslas Ignacas Berčenis ten mirė 1778 m. sausio 9 d. Palaidotas Liuzansi dvaro koplyčioje.^[2]

Herbas

Paveikslėlis	Aprašymas
	Berčenio grafo herbas Vertikaliai perskirto skydo raudoname kariajame lauke pavaizduotas sidabrinis riteriškasis kryžius, apsuptas keturių tokių pačių kryžių. Dešiniajame mėlyname lauke iki pusės pavaizduotas sidabrinis vienaragis auksinėje karūnoje, stovinčioje ant dviejų sidabrinių kalnų, kylančių iš skydo smaigalio.^[4]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Skala, Harald. „Bercheny, Ladislas Ignace, Comte de“ (anglų). Kronoskaf. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Boissau, Raymond (2009). „La levée de Bercheny-hussards“. Revue historique des armées (prancūzų) (255): 15–21.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 Tóth, Ferenc (2021). „Nobles hongrois polonophiles et la cour de France sous l’Ancien Régime“. Bulletin du Centre de recherche du château de Versailles (prancūzų) (18). doi:10.4000/crcv.19556.
↑ Rietstap, Johannes Baptist (1861). Armorial général, contenant la description des armoiries des familles nobles et patriciennes de l'Europe (prancūzų). Gouda: G.B. van Goor. p. 113.

[:0-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Skala, Harald. „Bercheny, Ladislas Ignace, Comte de“ (anglų). Kronoskaf. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.

[:1-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Boissau, Raymond (2009). „La levée de Bercheny-hussards“. Revue historique des armées (prancūzų) (255): 15–21.

[:2-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 Tóth, Ferenc (2021). „Nobles hongrois polonophiles et la cour de France sous l’Ancien Régime“. Bulletin du Centre de recherche du château de Versailles (prancūzų) (18). doi:10.4000/crcv.19556.

[4] Rietstap, Johannes Baptist (1861). Armorial général, contenant la description des armoiries des familles nobles et patriciennes de l'Europe (prancūzų). Gouda: G.B. van Goor. p. 113.

[1]

[2]

[3]

[4]