M-87 Orkan | |
---|---|
Tipas | reaktyvinės salvinė kovos mašina |
Kūrėjas | Karinės technikos institutas |
Šalis | Jugoslavija |
Sukurta | 1985 |
Gaminta | |
Gamintojas | Yugoimport SDPR |
Pagaminta vienetų | |
Naudota | nuo 1985 iki dabar |
Charakteristikos | |
Ekipažas | 5 |
Masė (t) | 15 |
Kovinė masė (t) | 32 |
Ilgis (m) | 9,00 |
Plotis (m) | 2,64 |
Aukštis (m) | 8,84 |
Šarvo storis (mm) | 0 |
Pagrindinis ginklas | 12 leidimo vamzdžių leistuvas |
Kalibras | 262 mm |
Papildomi ginklai | 12,7 mm DŠK kulkosvaidis |
Važiuoklė (formulė) | ratinė 8x8 |
Kelio prošvaisa | |
Variklis | |
Variklio galia (AJ, (kW)) | 235 kW |
Kuras | |
Nuotolis plentu (km) | 600 |
Važiavimo greitis (km/h) | 80 (max.), vidutinis plentais - 55 |
Plaukimo greitis (km/h) | |
Įveik.sienelės aukštis (m) | |
Įveik.griovio plotis (m) | 1,8 |
Įveik.įkalnė | 25 |
M-87 Orkan – jugoslaviška reaktyvinė salvinės ugnies sistema su 12 262 mm kalibro leidimo vamzdžių leistuvu, įrengtu ant FAP 2832 sunkvežimio. Sistema skirta kovoti su gyvąja jėga, lengvai ir šarvuota kovos technika susitelkimo vietose ir marše, vadavietėms, ryšių mazgams, karinės ir pramoninės infrastruktūros objektams griauti, nuotoliniu būdu minuoti prieštankinėmis minomis.
Šaudymo nuotolis iki 50 km. Mašinos judėjimo greitis iki 80 km/val.
Sistemą sukūrė Jugoslavijos Karinės technikos institutas vykdydamas bendrą Jugoslavijos ir Irako projektą. Nevaldomas raketas gamino UNIS-PRETIS gamykla Sarajeve, kovos mašinas – gamykla Travniko mieste. Sistemos bandymai buvo baigti 1985 m., ir sistema buvo priimta į Jugoslavijos liaudies armijos ginkluotę.
Sistema efektyvi, automatizuota, patikima eksploatuojant įvairiomis klimatinėmis sąlygomis. Buvo kuriamas to paties kalibro raketinis sviedinys, kuris turėjo skrieti iki 70 km.
M-87 Orkan pagaminta labai nedaug. Gamyba nutraukta apie 1990 m.
Serbijos armija sukūrė Orkan II modifikaciją – 262 mm kalibro leidimo vamzdžius perkėlę ant 9P113M2 leistuvo, kadangi toks perdirbimas buvo pigiausias.
Vakarų šalys apie sistemą sužinojo 1988 m., kai karinėje parodoje Irake buvo parodyta salvinės ugnies sistema Ababeel-50. Taip Irake vadino M-87 Orkan, kur jie buvo ginkluotėje.
Kovos mašina turi centralizuotą padangų oro slėgio valdymo sistemą, valdomą iš vairuotojo kabinos. Marše mašina nesunkiai užmaskuojama kaip paprastas sunkvežimis.
Ant kabinos stogo – 12,7 mm kalibro zenitinis kulkosvaidis.
Įgula – 5 kariai, kurie važiuoja kondicionuotoje kabinoje. Mašina gali būti eksploatuojama oro temperatūrai svyruojant nuo -30°С iki +54°С.
Kovos mašinų užtaisymo sistema buvo pusiau automatinė, užtaisymas ir pasiruošimas šaudyti užtrunka apie 2 min. Šaudo serijomis arba po vieną raketą. Šaudymo signalas galėjo būti siunčiamas per kabelį iš 20-50 m nuotolio.
262 mm kalibro nevaldoma raketa yra 4,656 m ilgio. Didžiausias skrydžio greitis – 1200 m/s, maksimalų nuotolį (50 km) skrenda 110 s. Stabilizuoja raketos uodeginiai įstriži stabilizatoriai, kurie įsuka skrendančią raketą. Parinkti aerodinaminiai stabdžiai keičia skrydžio nuotolius – iki 24, 28, 37 ir 50 km.
Nuskriejusios maksimalų nuotolį raketos gali nukrypti pagal nuotolį 220 m, pagal kryptį – 175 m. Keturių kovos mašinų salvė naikina taikinius 3-4 km² plote.
Raketos transportuojamos ir saugomos hermetiškuose konteineriuose iš poliesterio, armuoto stiklo pluoštu. Jos gali būti sandėliuojamos po atviru dangumi.
Raketos ginkluotos kelių rūšių kovinėmis galvutėmis:
Jugoslavijoje bateriją sudarydavo[1]:
Visi automobiliai ginkluoti DŠK kulkosvaidžiais.