Maidai
| Maidai | |
|---|---|
 Maidų vadai ir amerikiečiai (1851 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~2500 |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Kalifornija)
|
| Kalba (-os) | anglų, maidų |
| Religijos | krikščionybė, prigimtinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | kultūriškai – kitos Kalifornijos tautos (vašai, ačomaviai, vijotai ir kt.) |
 Vikiteka: |
Maidai |
Maidai (Maidu) – indėnų tauta, gyvenanti pietvakarių Jungtinėse Amerikos Valstijose, šiaurinėje Kalifornijos dalyje, vidurio Siera Nevados kalnuose. Populiacija – apie 2500 žmonių. Maidų kalbos, kurios bandomos priskirti penučių šeimai, praktiškai beveik išnykusios (yra keletas tebemokančių konkau kalbą, kitomis gimtųjų kalbėtojų nebėra). Dabar kalba angliškai.
Tradiciškai vertėsi rankiojimu (gilių, pušų kankorėžių ir kt.), žvejyba, medžiokle (elnių, triušių, putpelių ir kt.). Medžiojant naudojo šunis, tinklus, spąstus, medžiojant elnius juos užspęsdavo arba vaikydavo iki nusilpimo. Ypatingomis apeigomis būdavo palydima pavasarinė grizlių medžioklė. Augindavo tabaką.
Žieminis maidų būstas – apskrita (apeiginė arba gyvenamoji daugiašeimė) pusiau žeminė, dengta velėna, taip pat kūgiškas statinys iš karnų. Vasaromis statydavosi pašiūres rankiojimo ir medžioklės vietose. Naudojosi žeminėmis krosnimis. Dirbosi valtis, plaustus. Žiemą vaikščiodavo sniegpadžiais, avėdavo mokasinus, aulinius. Pindavo krepšius, gamindavo juostas ir apklotus iš plunksnų, apdangalus iš elnio ir pumos kailių, varnų bei žąsų odelių. Papuošalus kurdavo iš plunksnų bei genių viršugalvių. Kūnus maidai tatuiruodavosi, nešiodavo ilgus plaukus, kuriuos plaudavo muiline šaknimi, o šukuodavo kankorėžiais bei dygliatriušių uodegomis.
Maidų kultūra panaši į kitų Kalifornijos indėnų. Gyveno kalnuotoje srityje į rytus ir pietus nuo Laseno ugnikalnio, Plunksnų upės aukštupio baseine ir prie Honio (Medaus) ežero. Buvo įsikūrę kalnų slėniuose kaimais, kurių bendruomenes valdydavo renkami vadai bei šamanai (šių titulas būdavo paveldimas). Ribas tarp kaimų bendruomenių saugodavo sargai. Asmeninis turtas taip pat būdavo saugomas, už vagystes bendruomenės viduje taikytos griežtos bausmės. Asmeniniai daiktai būdavo sudeginami mirus jų šeimininkui. Naujavedžiai keldavosi pradžioje pas nuotakos šeimą, vėliau – pas jaunikio. Būta levirato, daugpatystės (tarp vadų ir turtingųjų).
Maidų tikybai būdingas šamanizmas. Pasaulėkūros mite pasakojama apie Sutvėrėją (Vanomę) ir Vėžlį. Pasak maidų, pasaulis esąs plūduriuojantis vandenyne ir 5 virvelėmis pririštas prie pasaulio šalių (šiaurės, pietų, rytų, vakarų ir šiaurės vakarų). Paplitę mitai apie kultūrinį didvyrį Kuksu, apie gyvūnus, ypač apie triksterį Kojotą.
Maidai su europiečiais susidūrė XIX a. vid., per „aukso karštligę“. Indėnai naikinti, išstumti iš savo žemių. 1863 m. dalis maidų buvo ištremta iš gimtųjų žemių į Raund Velio rezervaciją (Mendosino apygarda) ir apgyvendinta su kitomis indėnų tautomis. Kiti gyvena išsibarstę po Plumaso ir Laseno apygardas. Maidai gyvena skurdžiai, paplitusi bedarbystė. Išlaikę dalį senosios kultūros, apeigų, atlieka kasmetinį Lokio šokį.[1]
Dabar maidai gyvena 8 rezervacijose bei kelete federaciškai nepripažintų bendruomenių:
- Beri Krykas (centras – Orovilas, Bjuto apygarda)
- Enterpraisas (prie Orovilo, Biuto apygarda)
- Grinvilis (centras – Grinvilis, Plumaso apygarda)
- Mečūpda (šalia Čiko, Biuto apygarda)
- Mūrtaunas (centras – Orovilas, Biuto apygarda)
- Šingl Springsas (su mivokais, centras Šingl Springsas, El Doreido apygarda)
- Siuzanvilis (su vašais, ačomaviais, paijutais, atsugeviais; centras – Siuzanvilis, Laseno apygarda)
- Jungtinė Oberno bendruomenė (centras – Obernas, Plaserio apygarda)
-
Maidų vyras (1905 m.) -
Maidų vaikas nešyklėje (1896 m.) -
Maidų vasarinės pašiūrės rekonstrukcija -
Maidų pintinė
