Meghadūta (skr. मेघदूत = IAST: meghadūta-, 'Debesis–pasiuntinys') – žymi indiška poema, sukurta garsaus klasikinio sanskrito poeto Kalidasos.
Tai 111 posmų (šlokų) tekstas, suskirstytas į dvi dalis (Purvamegha ir Uttaramegha). Kūrinyje pasakojama apie dievui Kuberai pavaldų jakšą, kuris už savo pareigų neatlikimą buvo metams ištremtas į Vidurio Indiją (Ramagirio kalną). Jis įkalba praplaukiantį debesį jį nunešti pas savo žmoną į Alaką (Himalajuose, prie Kailašo kalno). Kūrinyje vaizdžiai aprašomi reginiai nuo debesies, gausu gamtos vaizdinių.
„Meghadūta“ parašyta mandakranta metru, turi daug panašumų su vėlesniu Vedantos Dešikos kūriniu Haṃsasandeśa („žąsies pranešimas“). Pirmasis „Meghadūtą“ į anglų kalbą išvertė britas Horace Hayman Wilson (1816 m.). Vėliau išversta ir į kitas Europos bei Indijos kalbas.