Meksikos Respublika isp. República Mexicana | |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Meksika ginčijamos žemės tarp Teksaso ir Meksikos | |||||||||||||||||||
Sostinė | Meksikas | ||||||||||||||||||
Kalbos | ispanų, nahuatlių, jukatekų majų | ||||||||||||||||||
Religija | Katalikybė (oficiali) | ||||||||||||||||||
Valdymo forma | unitarinė prezidentinė respublika, kurioje viešpatauja karinė diktatūra | ||||||||||||||||||
Prezidentas | |||||||||||||||||||
1835–1836 | Miguel Barragán (pirmasis) | ||||||||||||||||||
1846 | José Mariano Salas (paskutinis) | ||||||||||||||||||
Era | XIX amžius | ||||||||||||||||||
- 1824 m. konstitucija panaikinta | 1835 m., 1835 | ||||||||||||||||||
- 1824 m. konstitucijos atkūrimas | 1846 m. | ||||||||||||||||||
Gyventojai | |||||||||||||||||||
- 1836[1] | 7 843 132 | ||||||||||||||||||
|
Meksikos Centralistinė Respublika (isp. República Centralista de México)[2], oficialiai Meksikos Respublika (isp. República Mexicana) – 1835 m. spalio 23 d. Meksikoje įvestas unitarinis politinis režimas pagal naują konstituciją, vadinamą Septyniais įstatymais, konservatoriams panaikinus 1824 m. federalistinę konstituciją ir užbaigus Pirmąją Meksikos Respubliką.
Režimas galiojo iki 1846 m., kai prasidėjus Meksikos ir Amerikos karui buvo atkurta 1824 m. Konstitucija. Per visą šį laikotarpį dominavo du prezidentai: Antonijus de Santa Ana[3] ir Anastasijus Bustamantė.
Meksikos konservatoriai federalinės eros politinį chaosą siejo su pernelyg dideliu valstijų suverenitetu, elitui nepriklausančių vyrų dalyvavimu politinėje sistemoje per visuotinę vyrų rinkimų teisę, sukilimais, o ekonominį sąstingį – su federalinės valdžios silpnumu. Konservatyvusis elitas matė problemos sprendimą – panaikinti federalinę sistemą ir sukurti centralizuotą, primenančią kolonijinių laikų politinę sistemą.[4]
Vis dėlto politinis ir ekonominis chaosas, kuris buvo būdingas Pirmajai Respublikai, tęsėsi visoje Centralistinėje Respublikoje. Dėl konservatorių tarpusavio kovų administravimą ir toliau nutraukdavo sėkmingi kariniai perversmai, o 1843 m. buvo bandoma priimti dar vieną centralizuotą konstituciją, vadinamą „Bases Orgánicas“. Taip pat tęsėsi didelė politinė ir karinė agitacija už federalistinės sistemos atkūrimą. Šiuo laikotarpiu keli politiniai dariniai, įskaitant Teksasą ir Jukataną, bandė atsiskirti nuo Meksikos ir kilo du tarptautiniai konfliktai: Konditerijos karas,[5] kurį sukėlė Prancūzijos piliečių ekonominės pretenzijos Meksikos vyriausybei, ir Amerikos–Meksikos karas, kilęs dėl JAV aneksuoto Teksaso.