Meksikos Centralistinė Respublika

Meksikos Respublika
isp. República Mexicana

1835 – 1846
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Location of
      Meksika

      ginčijamos žemės tarp Teksaso ir Meksikos
      Teksasas ir Jukatanas

Sostinė Meksikas
Kalbos ispanų, nahuatlių, jukatekų majų
Religija Katalikybė (oficiali)
Valdymo forma unitarinė prezidentinė respublika, kurioje viešpatauja karinė diktatūra
Prezidentas
 1835–1836 Miguel Barragán (pirmasis)
 1846 José Mariano Salas (paskutinis)
Era XIX amžius
 - 1824 m. konstitucija panaikinta 1835 m., 1835
 - 1824 m. konstitucijos atkūrimas 1846 m.
Gyventojai
 - 1836[1] 7 843 132 
Prieš
Po
Pirmoji Meksikos Respublika
Antroji Meksikos Federacinė Respublika
Teksaso respublika
Rio Grandės Respublika
Tabaskas
Jukatano Respublika
Kalifornijos Respublika

Meksikos Centralistinė Respublika (isp. República Centralista de México)[2], oficialiai Meksikos Respublika (isp. República Mexicana) – 1835 m. spalio 23 d. Meksikoje įvestas unitarinis politinis režimas pagal naują konstituciją, vadinamą Septyniais įstatymais, konservatoriams panaikinus 1824 m. federalistinę konstituciją ir užbaigus Pirmąją Meksikos Respubliką.

Režimas galiojo iki 1846 m., kai prasidėjus Meksikos ir Amerikos karui buvo atkurta 1824 m. Konstitucija. Per visą šį laikotarpį dominavo du prezidentai: Antonijus de Santa Ana[3] ir Anastasijus Bustamantė.

Meksikos konservatoriai federalinės eros politinį chaosą siejo su pernelyg dideliu valstijų suverenitetu, elitui nepriklausančių vyrų dalyvavimu politinėje sistemoje per visuotinę vyrų rinkimų teisę, sukilimais, o ekonominį sąstingį – su federalinės valdžios silpnumu. Konservatyvusis elitas matė problemos sprendimą – panaikinti federalinę sistemą ir sukurti centralizuotą, primenančią kolonijinių laikų politinę sistemą.[4]

Vis dėlto politinis ir ekonominis chaosas, kuris buvo būdingas Pirmajai Respublikai, tęsėsi visoje Centralistinėje Respublikoje. Dėl konservatorių tarpusavio kovų administravimą ir toliau nutraukdavo sėkmingi kariniai perversmai, o 1843 m. buvo bandoma priimti dar vieną centralizuotą konstituciją, vadinamą „Bases Orgánicas“. Taip pat tęsėsi didelė politinė ir karinė agitacija už federalistinės sistemos atkūrimą. Šiuo laikotarpiu keli politiniai dariniai, įskaitant Teksasą ir Jukataną, bandė atsiskirti nuo Meksikos ir kilo du tarptautiniai konfliktai: Konditerijos karas,[5] kurį sukėlė Prancūzijos piliečių ekonominės pretenzijos Meksikos vyriausybei, ir Amerikos–Meksikos karas, kilęs dėl JAV aneksuoto Teksaso.

  1. „Portal Politico del Ciudadano INEP, A. C.“. INEP.org. Nuoroda tikrinta 2019-01-20.
  2. Michael P. Costeloe, The Central Republic in Mexico and the 'Hombres de bien in the Age of Santa Anna. Cambridge University Press 1993.
  3. Enrique Krauze, Mexico: Biography of Power, New York: HarperCollins 1997, p. 135.
  4. Costeloe, The Central Republic in Mexico, 1835-1846. Hombres de Bien in the Age of Santa Anna.
  5. Michael P. Costeloe, "Pastry War" in Encyclopedia of Latin American History and Culture, vol. 4, p. 318.