Mikalojus Potockis | |
---|---|
Potockiai | |
Herbas „Pilava“ | |
Gimė | 1595 m. |
Mirė | 1651 m. lapkričio mėn. (~56 metai) |
Tėvas | Jokūbas Potockis |
Motina | Jadvygos Prusinovskaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Sofija Firlej, Elžbieta Kazanovskytė |
Vaikai | Petras, Steponas, Mikalojus, Mariana, Viktorija, Jokūbas, Dominykas, Aleksandra, Joana |
Vikiteka | Mikalojus Potockis |
Mikalojus Potockis, pravardė – Lokio Letena (lenk. Mikołaj Potocki; 1595–1651) – stambus Lenkijos magnatas, ATR valstybinis ir karinis veikėjas. Karaliaus rotmistras (1620), pulkininkas (1626/1627), Podolės žemės generalinis seniūnas (1633), Karūnos lauko raštininkas (1636), Braclavo vaivada (1636–1646), Karūnos lauko etmonas (1637–1646), Krokuvos kaštelionas (1646–1651), Karūnos didysis etmonas (1646–1651), Liublino, Čerkasų, Letičevsko, Nižyno ir Baro seniūnas. Braclavo vaivados Jokūbo Potockio ir Jadvygos Prusinovskaitės vyresnysis sūnus.
1604–1609 metais mokėsi Zamoistės akademijoje. 1609–1611 metais dalyvavo Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos kariniame žygyje į Smolenską. 1620 metais Mikalojus Potockis dalyvavo Cecoros mūšyje ir turkų buvo paimtas į nelaisvę. Grįžęs iš totorių nelaisvės 1627 metais dalyvavo kare su švedais Pamaryje. 1633 metais kaip Podolės žemės generalinis seniūnas Mikalojus Potockis kartu su Jeremejumi Vyšnioveckiu ir Stanislovu Konecpolskiu Panevcos mūšyje sutriuškino turkų Abaz-pašos armiją. 1636 metais Mikalojus Potockis buvo paskirtas Karūnos lauko raštininku ir Braclavo vaivada. 1637 metais tapo Karūnos lauko etmonu.
Kovėsi su kazokais. Dalinai, 1637-1638 metais vadovavo malšinant kazokū-valstiečių sukilimą, vadovajamą Pavliuko, Jokūbo Ostrianino ir Dmitrijaus Gunios. 1637 metų gruodį sutriuškino Pavliuko karius Kumeiko mūšyje. 1638 metų gruodį privertė Dmitrijaus Gunios kazokų-valstiečių pulką kapituliuoti. Numalšinus sukilimą gavo Ukrainoje plačias žemės valdas. 1646 metais, po Jokūbo Sobieskio mirties Mikalojus Potockis buvo paskirtas Krokuvos kaštelionu, o poto, po Stanislano Konecpolskio mirties buvo paskitras nauju Karūnos didžiuoju etmonu.
1648 metais buvo du kartus sumuštas Geltonųjų Vandenų ir Korsunės mūšiuose (Bogdano Chmelnickio), buvo totorių nelaisvėje. Totorių nelaisvėje praleido dvejus metus. 1650 metų balandį už didelę išpirką buvo išlaisvintas ir grįžo į tėvynę. 1651 metų birželį dalyvavo Bresto mūšyje, vadovaudamas daliai Lenkijos armijos. Išvykus Jonui Kazimierui, Karūnos didysis etmonas Potockis priėmė sau armijos vadovavimui. Vadovaujant Lenkijos kariam pajudėjo Kijevo link, kur susijungė su Jonušo Radvilos Lietuvos armija ir tęeė karinius veiksmus prieš kazokus ir totorius. Po Baltos cerkvės mūšio 1651 metų rugsėjį Lenkijos vadovybės vardu sudarė su Ukrainos etmonu Bogdanu Chmelnickiu taip vadinamą Baltacerkvės taikos sutartį. 1651 metų lapkritį Karūnos didysis etmonas Mikalojus Potockis mirė Chmelnike.
Mikalojus Potockis buvo du kartus vedęs. Iki 1631 m. Mikalojus Potockis vedė Sofiją Firlej, Liublino vaivados Petro Firlejaus (m. 1619) dukterį. Vaikai nuo pirmos santuokos:
Iki 1642 metų vedė antrą kartą Elžbietą Kazanovskytę, Podolės vaivados ir Karūnos lauko etmono Martyno Kazanovskio (apie 1566–1636) dukterį. Vaikai nuo antros santuokos:
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Lukas Žalkiauskas |
Braclavo vaivada 1636–1646 |
Po to: Dominykas Aleksandras Kazanovskis |
Prieš tai: Jokūbas Sobieskis |
Krokuvos kaštelionas 1646–1651 |
Po to: Stanislovas Varžickis |
|
|
|