Miškų kirtimo ir nykimo sukeltos taršos mažinimo programa (angl. Reducing emissions from deforestation and forest degradation, sutrumpintai REDD bei REDD+) – Jungtinių Tautų organizacijos iniciatyva, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į atmosferą, atsirandantį dėl miškų kirtimo arba jų nykimo besivystančiose šalyse.[1] Ji buvo pradėta vykdyti 2008 m. rugsėjį, dalyvaujant JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, JT Vystymosi programos ir JT Aplinkos programos darbuotojams.
Dėl miškų naikinimo į atmosfera išmetama beveik 20% viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų.[2] Šis klausimas nebuvo įtrauktas į Kioto protokolą, tačiau 2007 m. Balyje vykusio 13-tojo UNFCCC susitikimo metu pasiektas sutarimas dėl veiksmų jam spręsti. Tuo remiantis buvo inicijuotas REDD programos kūrimas.
REDD programa siekiama sukurti iniciatyvą besivystančioms šalims saugoti savo miškus ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita. REDD pagrindinis tikslas yra padaryti augančius miškus vertingesniais nei kad būtų gauta naudos juos nukirtus, suteikiant finansinę išraišką anglies junginiams, sukauptiems medžiuose. Atlikus įvertinimą, išsivysčiusios šalys galėtų pirkti iš miškus turinčių valstybių anglies kreditus, kuriais padengtų savas emisijas.[3]
REDD+ išplečia REDD paliesdama miškų kaip ekosistemų išsaugojimą, darnų jų panaudojimą ir anglies atsargų miškuose didinimą.[4]
Tarptautiniu mastu REDD programos pagalba siekiama ieškoti bendro sutarimo dėl veiksmų pobūdžio: vystomas dialogas tarp vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės, mokslininkų. Taip pat vykdomos analizės, kuriamos metodologijos, priemonės, kaupiami duomenys, kurių pagrindu priimami praktiniai sprendimai.[5]
Nacionaliniu mastu įvairių šalių techniniai ekspertai analizuoja ir ieško sprendimų, kaip galėtų būti išmatuojamas miškų potencialas sugerti anglies dioksidą, skelbiami bei tikrinami matavimų duomenys. Taip pat vykdomi praktiniai seminarai, vystomas dialogas tarp įvairių suinteresuotų grupių.[6]
Dokumentai dėl detalių REDD+ veikimo principų ir institucinės struktūros buvo priimti 2013 m. lapkritį vykusios UNFCCC konferencijos Varšuvoje metu. Per ateinančius metus tikimąsi pradėti REDD+ įgyvendinti praktikoje.[7]
2011 m. pradžioje programoje dalyvavo 29 valstybės, iš kurių 12 gavo REDD paramą. Tai buvo: Bolivija, Kambodža, Kongas, Indonezija, Panama, Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Filipinai, Saliamono salos, Tanzanija, Vietnamas ir Zambija. Šiose šalyse vykdomiems projektams buvo skirta 51,4 mln. JAV dolerių.
Paramos negaunančios šalys prie programos prisideda kaip stebėtojos, dalyvaudamos praktiniuose seminaruose, apsikeisdamos informacija, patirtimi.
Norvegija yra didžiausia programos donorė, parėmusi ją iš viso 105 mln. JAV dolerių. Kiti didžiausi rėmėjai yra Danija, Japonija ir Ispanija.[8]
Planuojama, jog REDD bus įtraukta į klimato kaitos susitarimą, kuris seks po Kioto protokolo. Jo pagalba bus aiškiau įvardintas mechanizmas, kaip šalys galės pirkti emisijas padengiančius anglies kreditus iš miškus turinčių valstybių. Manoma, jog per metus besivystančios valstybės dėl to galėtų gautų apie 30 mlrd. JAV dolerių.[9]