Morane-Saulnier P
| Morane-Saulnier P | |
| |
| Tipas | Žvalgybinis |
|---|---|
| Gamintojas | Société Anonyme des Aéroplanes Morane-Saulnier |
| Gamybos metai | 1916-1917 m. |
| Pirmas skrydis | 1915 m. pabaiga |
| Pagrindiniai naudotojai |  Prancūzijos KOP  Brazilijos KOP  britų ekspedicinis korpusas Prancūzijoje  Rusijos Imperijos KOP |
| Pagaminta vnt. | 565 |
| Variantai | M.S.21 M.S.24 MS.26 |
Morane-Saulnier Type P (oficialūs pavadinimai MS.21, MS.24 ir MS.26) – Pirmojo Pasaulinio karo metu Prancūzijos įmonės „Morane-Saulnier" sukurtas parasolio tipo aukštasparnis dvivietis žvalgybinis lėktuvas, 1916-1917 m. naudotas Prancūzijos karinėse oro pajėgose ir britų ekspedicinio korpuso Prancūzijoje.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Morane-Saulnier Type P“ buvo sukurtas tos pačios įmonės sukurto ankstesnio modelio „LA“ (M.S.4) pagrindu. Nors vizualiai abu orlaiviai buvo panašūs, modelio „P“ fiuzeliažo vidinė struktūra buvo gerokai modernizuota. Vizualiai skirtumą išduodavo stambesni centrinės tarpsparnių dalies spyriai, taip pat kitos detalės, perimtos iš modelio „N“ (M.S.5), tokios kaip didelis propelerio ašies gaubtas, vadintas „puodu“ (pranc. „casserole“). „P“ turėjo galingesnę ginkluotę nei ankstesnieji „LA“ ir „L“ (M.S.3).
Iš viso buvo sukurti trys „P“ tipo variantai – bazinis modelis M.S.21, britų ekspediciniam korpusui skirtas M.S.24, į kurį dėl 110 AG (81 kW) galios Le Rhône 9J rotacinių variklių trūkumo buvo montuojamas 80 AG (60 kW) Le Rhône 9C. Trečiasis modelis, M.S.26, buvo identiškas MS.21, tik į jį buvo montuojamas pilnai gaubtu uždengtas 120 AG (89 kW) galios rotacinis variklis Le Rhône 9Jc ir, kaip į M.S.24, buvo montuojamas M.S.21 būdingas propelerio ašies gaubtas.
Eksploatacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]_at_Aisne,_April_1917.jpg)
„Morane-Saulnier Type P“ buvo skirti Prancūzijos KOP ir jos įsigijo daugiau nei 400 vnt. šių orlaivių. Britų karališkosios oro pajėgos taip pat įsigijo 142 mašinas; jas naudojo ekspedicinis korpusas Prancūzijoje. Šiais orlaiviais buvo ginkluoti Somos mūšyje dalyvavę 1 ir 3 eskadronai. Imperatoriškasis Rusijos karinis jūrų laivynas gavo apie dešimt P tipo orlaivių, Rusijoje gavusių pavadinimą Morane IV arba, sutrumpintai, "Morčet" (rus. „Морчет“ - „Моран четвёртый"). Jie buvo naudojami 19-ojoje eskadrilėje, vadovaujamoje štabo kapitono Kazakovo, vėliau – per Brusilovo puolimą jo 1-ojoje naikintuvų eskadrilėje.[1]
Orlaivis paprastai buvo ginkluotas virš sparno montuotu priekiniu kulkosvaidžiu, dažniausiai 7,7 mm kalibro Vickers arba 7,9 mm kalibro Hotchkiss, šaudžiusiu virš propelerio disko. Rusijoje buvo naudojmi ir „Colt“ ar „Madsen“ kulkosvaidžiai. Vėlesnėse serijos mašinose buvo montuojamas su propeleriu sinchronizuotas kulkosvaidis. Žvalgas buvo ginkluotas ant žiedo sukiojamu vienu kulkosvaidžiu.
Taip pat pagaminti du vienviečiai lėktuvai, tačiau jų serijinė gamyba nebuvo pradėta.
„Morane-Saulnier P“ nebuvo lengva pilotuoti, bet buvo populiarus tarp patyrusių pilotų. Jis buvo naudojamas kaip dvivietis naikintuvas, lengvasis bombonešis ir artimosios žvalgybos lėktuvas. Dėl ilgos skrydžio trukmės jis pasirodė ypač naudingas artilerijos koregavimo misijojse.
Po karo Japonijos ir Brazilijos oro pajėgos taip pat buvo įsigijo keliolika Morane-Saulnier P.
„Morane-Saulnier“ „Type P“ pagrindu sukūrė „Morane-Saulnier AR“ modelį, kuris buvo naudojamas kaip mokomasis lėktuvas iki ketvirtojo dešimtmečio. 1917 m. pabaigoje „Type P“ buvo nustota naudoti fronto operacijose. Likę modeliai, daugiausia buvo su 80 AG galios Le Rhône 9C rotoriniais varikliais ir sumažintais sparnais, iki karo pabaugos buvo naudojami kaip mokomieji lėktuvai.
Variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Type P – Gamyklinis pavadinimas
- MS.21- Pradinis serijinis modelis su 110 AG (82 kW) galios Le Rhône 9J varikliu
- MS.24 – Britų ekspediciniam korpusui gamintas modelis su 80 AG (60 kW) galios Le Rhône 9C varikliu
- MS.26 – Galutinis serijinis modelis su 120 AG (89 kW) galios Le Rhône 9Jc varikliu
- Rouleur/Penguin – Pradinio mokymo tikslams pritaikyti kovai nebetinkami orlaiviai su mažais sparnais, skirti mokyti pilotus riedėjimo ir orlaivio valdymo ant žemės. Naudotas iki karo pabaigos.
- Chasseur – Du eksperimentiniai modeliai, mėginimas orlaivį pertvarkyti į vienvietį naikintuvą. Viename buvo pašalinta žvalgo kabina, kitame – piloto kabina buvo perkelta į žvalgo vietą.
Operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Brazilijos karinės oro pajėgos
- Prancūzijos karinės oro pajėgos
- Japonijos Imperijos karinės oro pajėgos
- Rusijos Imperijos karinės oro pajėgos
- Britų ekspedicinis korpusas Prancūzijoje
Palyginimas su to paties laikotarpio analogais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pavadinimas | Šalis | Variklio galia | Maksimalus greitis | Kilimo svoris | Ginkluotė | Maksimalus skrydžio aukštis |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Morane-Saulnier P |  Prancūzija
|
110 AG | 163 km/h | 760 kg | 2 kulkosvaidžiai, bombos | 4.800 m |
| Morane-Saulnier L | Prancūzija
|
80 AG | 123 km/h | 480 kg | 1 kulkosvaidis | 4.700 m |
| Morane-Saulnier AR | Prancūzija
|
80 AG | 125 km/h | 764 kg | nėra | 4.600 m |
| Nieuport 12 | Prancūzija
|
110 PS | 144 km/h | 875 kg | 2 kulkosvaidžiai | 4.300 m |
| Sopwith 1½ Strutter |  Jungtinė Karalystė
|
130 AG | 164 km/h | 975 kg | 2 kulkosvaidžiai, 100 kg bombų | 3.960 m |
| R.A.F. R.E.8 | Jungtinė Karalystė
|
150 AG | 164 km/h | 1.302 kg | 2–3 kulkosvaidžiai, 102 kg bombų | 4.115 m |
| Roland C.II |  Vokietijos imperija
|
160 AG | 165 km/h | 1.284 kg | 2 kulkosvaidžiai, bombos | 4.000 m |
| Rumpler C.I | Vokietijos imperija
|
160 AG | 150 km/h | 1.330kg | 1–2 kulkosvaidžiai, 100 kg bombų | 5.000 m |
Techniniai duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal „The Aeroplanes of the Royal Flying Corps (Military Wing)“[2]
| Type P/MS.21 | Type P/MS.24 | Type P/MS.26 | ||
|---|---|---|---|---|
| Įgula | 2, pilotas ir žvalgas | |||
| Ilgis | 7,20 m | |||
| Sparnų mojis | 11,20 m | |||
| Aukštis | 3,47 m | |||
| Sparnų plotas | 18 m² | |||
| Svoris | Tuščio | 433 kg | ||
| Kilimo | 733 kg | |||
| Variklis | Oru aušinamas 9 cilindrų rotacinis vidaus degimo variklis | |||
| Le Rhone 9J | Le Rhone 9C | Le Rhone 9Jc | ||
| 82 kW (110 AG) | 60 kW (80 AG) | 89 kW (120 AG) | ||
| Propeleris | Medinis, dvimentis, fiksuoto žingsnio | |||
| Greitis | Maksimalus, 2000 m. aukštyje | 156 km/h | ||
| Skrydžio | trukmė | 2:30 val. | ||
| lubos | 4800 m. | |||
| Kilimo greitis | į 2000 m. | 7:20 min. | ||
| į 3000 m. | 15:50 min. | |||
| Ginkluotė | kulkosvaidžiai | 1-2 x 7,7 mm kalibro Vickers arba
7,7 mm Lewis arba 7,9 mm kalibro Hotchkiss |
||
| bombos | nedidelis kiekis | |||
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (DE) Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Die Flugzeuge. Von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg. Falken-Verlag, Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9, (Falken-Handbuch in Farbe.)
- (EN) Bruce, J.M. The Aeroplanes of the Royal Flying Corps (Military Wing). London: Putnam, 1982. ISBN 0-370-30084-X.
- (FR) Cony, Christophe (July 1997). „Aviateur d’Observation en 14/18 (deuxième partie)“, Avions: Toute l’aéronautique et son histoire (in French) (52): 10–15. ISSN 1243-8650.
- (EN) Davilla, Dr. James J.; Soltan, Arthur (1997). French Aircraft of the First World War. Mountain View, CA: Flying Machines Press. ISBN 978-1891268090.
- (DE) Kenneth Munson: Kampfflugzeuge. Jagd- und Schulflugzeuge 1914–1919. 2. neu bearbeitete Auflage. Orell Füssli Verlag, Zürich 1976, ISBN 3-280-00824-7, (Flugzeuge der Welt in Farben.) S. 24, 121–122.
- (DE) Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918. Lehmanns, München 1959.
- (RU) Morane-Saulnier Type P, «Уголок неба»
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Morane-Saulnier Type P, «Уголок неба»
- ↑ Bruce, J.M. The Aeroplanes of the Royal Flying Corps (Military Wing). London: Putnam, 1982. ISBN 0-370-30084-X.