Morane-Saulnier T (arba Morane-Saulnier MoS.25 A.3) – Pirmojo Pasaulinio karo metu Prancūzijos įmonės Morane-Saulnier sukurtas ir gamintas dvimotoris žvalgybinis lėktuvas, pirmą kartą į orą pakilęs 1915 m.[1]
Morane-Saulnier T buvo didelis tradicinės konstrukcijos biplanas su penkių sekcijų vienodo ilgio sparnais. „T“ modelis išoriškai buvo kiek sumažinta Morane-Saulnier 1915 m. sukurto didesnio „S“ modelio – bombonešio (sparnų mojis – 26 m.) kopija. 1915 m. Prancūzijos kariuomenė išreiškė norą užsisakyti „S“ tipo bombonešių, tačiau dėl didelės jo kainos buvo nuspręsta įsigyti italško Caproni bombonešio gamybos licenciją,[2] ko išdavoje „S“ modelio buvo pagamintas tik 1 egzempliorius.[3] Savo ruožtu, Morane-Saulnier 1916 m. pradžioje pagamino pusantro karto sumažintą „S“ variantą – modelį „T“.[1]
Traukiančios konfigūracijos varikliai buvo montuojami tarp sparnų, ant spyrių tvirtinamose gondolose. Prototipui buvio naudojami 80 AG (60 kW) galios 9 cilindrų rotaciniai varikliai Le Rhône 9C, o serijiniams modeliams – 82 kW (110 AG) galios Le Rhône 9Jb. Dvimenčių fiksuoto žingsnio medinių propelerių ašys dažnai buvo dengiamos aerodinaminiais gaubtais.[1] Orlaivio važiuoklė buvo fiksuota, po fiuzeliažo ir sparnų susijungimu lygiagrečiai, ant vienos ašies buvo montuojamos dvi mažesniuose orlaiviuose naudojamos važiuoklės su guminiais amortizatoriais, gale – amortizuojantis šliaužiklis. Kai kuriuose orlaiviuose papildomai buvo montuojamas ir pagalbinis nosies ratukas. Įgulos darbo vietos buvo įrengtos atvirose kabinose: šaulių – lėktuvo nosyje ir už sparnų, piloto – po viršutiniu sparnu.[1] Itin teigiamai buvo įvertinta priekinio šaulio kabina su keletu didelių iliuminatorių.[4] Smailėjanti galinė fiuzeliažo dalis baigėsi ankstesniems Morane-Saulnier modeliams būdingu trikampiu vertikaliu stabilizatoriumi, kuris, dėl projektavimo klaidų, keldavo įvairių patikimumo ir valdymo problemų.[1] Dėl šios priežasties kariuomenė, 1916 m. pradžioje iš principo tegiamai įvertinusi orlaivį, nurodė perprojektuoti vertikalų stabilizatorių.
Metų pabaigoje kariuomenė užsakė 90 vnt. „T“ tipo lėktuvų kaip strateginės žvalgybos orlaivius[5][6] ar bombonešių eskorto lėktuvus,[3] nors jie buvo naudojami ir kaip bombonešiai.[2] Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad kariuomenė vėliau atšaukė dalį užsakymo.[3]
Modelis „T“ fronto dalinius pasiekė 1917 m. balandžio mėn.[2] Tuo metu techniniais parametrais jis jau nusileido daugeliui analogiškų lėktuvų ir buvo gana lengvu grobiu Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos naikintuvams. Po keleto ore įvykusių avarijų, kurių metu subyrėjo vertikalus stabilzatorius, 1917 m. rudenį visi „T“ modeliai buvo išimti iš ginkluotės.[2]
Įgula | 3 | |
Ilgis | 10,50 m | |
Sparnų | mojis | 17,65 m. |
plotas | 100 m² | |
Svoris | tuščio | |
kilimo | 3772 kg | |
Varikliai | 2 x rotaciniai vidaus degimo 9 cilindrų 82 kW (110 AG) galios Le Rhône 9Jb | |
Propeleriai | Dvimenčiai, mediniai, fiksuoto žingsnio | |
Greitis | maksimalus | 136 km/h |
Ginkluotė | Kulkosvaidžiai | 2-4 Lewis 7,7 mm kulkosvaidžiai priekinio ir galinio žvalgo kabinose |
Bombos | iki 100 kg |