Kilmingųjų titulai |
---|
Monarchai
|
Tituluoti kilmingieji
|
Neapibrėžtos padėties
|
Mormaeras – viduramžių Škotijos karalystės didikas, valdęs provinciją. Už mormaerus vyresnis būdavo tik karalius.
Škotų gėlų kalbos žodis mōrmhaor yra kilęs iš mōr 'didysis' (iš sen.air. mōr, mār 'didelis, didysis') + maor 'valdytojas, senešalas'[1]
Pagal kitą aiškinimą šio žodžio pirmoji prasmė yra 'jūros lordas', kas galbūt reiškė, kad jie turėjo ginti nuo vikingų. Istorikai dar nežino, ar mormaero institucija yra gėliškos, ar piktiškos kilmės. Žodis užfiksuotas jau pasibaigus piktų laikams.
Yra manančių, kad mormaer reiškia tiesiog 'karaliukas' (gėl. ruirí ar rí). Nežinoma, ar ankstyvaisiais laikais mormaero ir toisecho titulai skyrėsi ar ne. Pirmuosiuose lotyniškuose škotų raštuose toisechus vadino anglosaksų žodžiu thanus 'tanas, klano vadas'. Gali būti, kad pradžioje žodžiai thanus, comes (daugiaprasmis žodis, reiškiąs 'bendražygis', 'kovos draugas', 'vadas', 'grafas'), mormaer ir toisech reiškė praktiškai tą patį, o tik vėliau reikšmės ėmė skirtis.
Pirmą kartą mormaero institucija paminėta šaltinyje „Annals of Ulster“, siejant su 918 m. Korbridžo mūšiu (Battle of Corbridge). Pirmojo žinomo mormaero vardas buvo Dubacan mac Indrechtaich, kuris buvo karaliaus Konstantino II (Causantín II; Constantine II) sūnaus Amlaibo (Amlaib) bendražygis. Šaltinyje „Chronicle of the Kings of Alba“ minima, kad jis žuvo 937 m. Brunanburh’o mūšyje (Battle of Brunanburh). Jis buvo minimas kaip Mormair Oengusa (Anguso mormaeras)
Dar trys mormaerai (nenurodant jų valdų) paminėti apie 976 m. šaltinyje „Annals of Tigernach“. Iki XII a. valdę provincijų mormaerai nežinomi. Vėlesnieji mormaerai lotyniškuose dokumentuose vadinami comes. Šiuo lotynišku žodžiu D. Britanijoje vadindavo erlus ir mormaerus.
Mormaero padėtis didikų hierarchijoje nėra aiški. Pvz., keli Airijos šaltiniai XIV a. Škotijos karalių Robertą I (kitaip – Robertą Briusą, Robert Bruce) pavadina žodžiu Mormaer. Aišku tik, kad terminas mormaer buvo vietinis žodis aukšto rango lordams pavadinti. Vėliau mormaerus paprastai ėmė vadinti anglišku pavadinimu erlai, nors mormaerai Škotijoje buvo pirmieji po karaliaus, taigi atitiko hercogus. Juo labiau, kad kai kurių iš jų valdos buvo labai didelės (Škotijos karalystė buvo suskirstyta į 7 mormaerų valdomas provincijas) ir atitiko hercogijas. Kai kurie autoriai mormaerus lygina su panašią padėtį užėmusiais Skandinavijos jarlais. Vėliau mormaero titulus ėmė gauti ir negėlų (prancūzų ir prancūzų – anglų) kilmės giminės, o titulas pasidarė mažiau reikšmingas, todėl vėlesnis vadinimas erlais (ar grafais, count) darosi pagrįstas. Škotijos istorikai paprastai vartoja terminą mormaer, o ne count.
Mormaeru negalėjo pasiskelbti bet kuris tam tikrą regioną valdęs didikas, kadangi tai buvo oficialus titulas, susietas tik su tam tikromis valdomis. Todėl kai kurie labai galingi lordai (pvz., valdę Galloway, Argyll ir Innse Gall) negalėjo vadintis mormaerais.