Mušmahu

Mušmahu (šum. 𒈲𒈤 MUŠ.MAḪ, akad. muš-ma-ḫu – 'išaukštintoji / pakylėtoji gyvatė') – būtybė Mesopotamijos mitologijoje, gyvatės, liūto ir paukščio hibridas, kai kada tapatinamas su šumerų mitologijos septyngalve gyvate, kurią užmušė Ninurta. Mušmahu – viena iš trijų raguotųjų gyvačių (greta Bašmu ir Ušumgalu), gali būti, kad mitologiniu atžvilgiu jas sieja bendra kilmė.^[1]

Poemoje Angim (arba „Ninurtos sugrįžimas į Nipūrą“) audros dievas vieną savo ginklą apibūdina kaip „septynburnę muš-mah gyvatę“ (138 eilutė), tai primena senovės graikų mitą apie Heraklį ir Lernos hidrą su daug galvų (ją Heraklis užmušęs per antrąjį iš Dvylikos žygdarbių). Aptiktas Ankstyvuoju dinastiniu periodu datuojamas radinys, ant kurio išgraviruota, kaip Ningirsu nudobia septyngalvę mušmaḫḫū.^[2]

Kosmogoniniame mite „Enuma Eliš“ minima, kad Tiamat pagimdžiusi (alādu) gyvates, įvardijamas mušmaḫḫū („su aštriais dantimis, negailestingomis iltimis, jų kūną vietoj kraujo pripildė nuodų“).^[3]

Išnašos

1. F. A. M. Wiggermann (1992). Mesopotamian Protective Spirits: The Ritual Texts. Styx Publications. p. 164.
2. Jeremy A. Black; Anthony Green; Tessa Rickards (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press. p. 165.
3. mušmaḫḫū, CAD M2, pp. 127–128.