NAIRU (angl. non - accelerating inflation rate of unemployment) – ekonominė nedarbo teorija, stabilizuojanti infliacijos lygį – nedarbo pusiausvyros teorija.
XX a. antroje pusėje Filipso kreivė prarado savo populiarumą. Šalyse vienu metu kilo infliacija ir nedarbas. Daugelis ekonomistų bijojo, kad Filipso kreivė neturi mokslinio pagrindo. Milton Friedman ir Edmund Phelps, kurie palaikė Filipso koncepciją, tvirtino, kad vien tik Filipso kreivė negali būti pagrindu sprendžiant ekonomikos situaciją, nes nurodo ryšį tik tarp nedarbo ir infliacijos. Atsirado NAIRU teorija.
NAIRU nedarbas atsiranda tuomet, kai darbininkų reikalaujamas darbo užmokestis susilygina su ekonomikos realybe, prie stabilaus infliacijos lygio (tada infliacija nėra iššaukiama). Darydami prielaidą, kad ekonomika nepatirs pasiūlos šokų, tai nedarbo atveju, žemesniu nei NAIRU, ekonomikoje pasireiškia didesnis infliacijos tempas. Jeigu nedarbo lygis yra žemesnis už NAIRU, infliacija auga.
NAIRU yra brėžiama Filipso kreivėje (rodo ryšį tarp infliacijos ir nedarbo). Taškas, kuriame Filipso kreivė kryžiuojasi su horizontalia linija ir rodo NAIRU. NAIRU atitinka potencialiam našumui/pajėgumui, t. y. yra lygi maksimaliam BVP lygiui.