Narimantas | |||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | |||||||||||
Gediminaičiai | |||||||||||
Gimė | 1300 m. | ||||||||||
Mirė | 1348 m. vasario 2 d. (~48 metai) | ||||||||||
Tėvas | Gediminas | ||||||||||
Sutuoktinis (-ė) | Ona-Elžbieta Vasilkovna | ||||||||||
Vaikai | Jurgis Narimantaitis Mikalojus Narimantaitis Patrikas Narimantaitis Simonas Narimantaitis | ||||||||||
Karelijos kunigaikštis | |||||||||||
Valdė | 1333-1348 | ||||||||||
Polocko kunigaikštis | |||||||||||
Valdė | apie 1338 m. | ||||||||||
Pirmtakas | Vainius | ||||||||||
Įpėdinis | Andrius Algirdaitis | ||||||||||
| |||||||||||
![]() |
Narimantas |
Narimantas (stačiatikių krikšto vardas Glebas, g. apie 1300 m. – 1348 m. vasario 2 d.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrasis sūnus, Narimantaičių giminės pradininkas.
Broliai Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, kunigaikščiai Mantvydas, Karijotas, Liubartas. Žmona Ona-Elžbieta Vasilkovna (m. 1345 m.)
Tėvas jam pavedė valdyti Polocką, bet ten jis, matyt, tvarkėsi blogai, nes Gediminas prieš mirtį vietoje Polocko jam pavedė valdyti Pinską. 1333 m. Naugardo respublikos didikai jį pakvietė vadovauti kovoms su Livonijos ordinu ir Švedija. Taip pratęsta tradicija samdyti Lietuvos kunigaikščius Didžiojo Naugardo sienoms apsaugoti. Tėvonijos teisėmis gavo valdyti ir ginti nuo švedų šiaurines teritorijas, kurias saugojo Keksholmas, Šliselburgas ir Ladogos tvirtovė.[1] 1338 m. Didžiojo Naugardo pasiuntiniai dar kartą buvo atvykę į Lietuvą jo kviesti. 1338 m. buvo tėvo Gedimino ir Livonijos ordino sutarties liudytojas.
Jis rėmė Algirdo ir Kęstučio nuo sosto nušalintą brolį Jaunutį, ieškojo paramos pas Aukso ordos chaną Džanibeką, netgi vedė totorių kunigaikštytę. Susitaikęs su Algirdu ir Kęstučiu atgavo Pinską ir dalyvavo Strėvos mūšyje su kryžiuočiais, kuriame ir žuvo.[2]
Iš jo palikuonių prasidėjo kunigaikščių dinastijos Kurakinai, Golicinai, Chovanskiai, Kareckiai.