Nindara (šum. 𒀭𒊩𒌆𒁯𒀀, šaltiniuose iš laikų iki Gudėjos valdymo Nindar[1]) – dievas Mesopotamijos mitologijoje, garbintas Lagaše.
Nindaros funkcijos išlikusiuose šaltiniuose nėra aiškiai apibrėžtos, jo vaidmuo Mesopotamijos religijoje nebuvo didelis.[2] Laikytas Nanšės sutuoktiniu,[3][4] manoma, kad būtent dėl ryšio su Nanše aktyviai garbintas Lagaše.[2] Kaip Nanšės sutuoktinis, priklausė su ja siejamų dievybių grupei, į kurią dar įėjo deivė Nin-MAR.KI, laikyta Nanšės dukteria, dievas patarnautojas Hendursaga.[5] Gebhard J. Selz iškėlė versiją, kad Nindara laikytas pastarosios dievybės vyresniuoju broliu.[2] Gali būti, kad visos trys šios grupės dievybės turėjo kulto vietas pagrindinėje Nanšės šventykloje, o gal ir atskiras šventyklas šventajame deivės mieste.[6] Versija, kad Nindara buvo tapatus Nindubui (dar vienas dievas, paliudytas Nanšei ir su ja susijusioms dievybėms skirtuose aukojimų sąrašuose) laikoma nepagrįsta.[7]
Gal dėl to, kad miestas, kuriame Nindara garbintas, buvo uostas, kai kada vadintas „šventosios jūros viešpačiu“,[8] o Nanšės balbale himne apibūdinamas kaip „jūros mokesčių rinkėjas“.[9] Visgi dažniausias Nindaros epitetas, sutinkamas jau įrašuose iš ankstyvojo dinastinio laikotarpio karaliaus Enanatumo I viešpatavimo laikų, buvo Lugal-uru16, „galingasis viešpats“.[8] G. J. Selz atkreipia dėmesį, jog šis epitetas, panašu, tėra tik vyriškasis gerai paliudyto Nanšės titulo atitikmuo.[2] Gali būti, kad jis rodo Nindarą turėjus karo dievo bruožų.[10] Gudėja karališkajame įraše Nindarai priskiria nuopelnus už tai, kad šis jam suteikęs stiprybės.[8] Kaip ir Nanšė, sietas su paukščiais, ypač paukščiu dar (darmušen, galbūt tai frankolinas).[11]
Pagrindinis Nindaros kulto centras buvo Ki’esa, kur stovėjo jo šventykla Elaltum (šumerų k. „namai, kur gaminamas datulių sirupas“).[11] Be to, laikytas žmonos Nanšės kulto miesto Niguno dievu globėju (dab. Tel Zurgulas).[12] Taip pat garbintas Girsu ir Lagaše.[1] Su Nanšės kultu susijusiuose aukojimų sąrašuose minimas po jos, Enkio (Gigunos), Ningirsu ir vienu atveju Hendursagos, tačiau šis dievas kitur minimas po Nindaros, drauge su Dumuziabzu.[13]
Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu datuojamame tekste iš Lagašo minima, kad per Naujųjų metų šventę šiam dievui atnašautos aukos, galbūt suprastos kaip sužieduotuvių dovanos jam ir Nanšei.[14] Tuo pačiu laikotarpiu datuojamoje lentelėje iš Drehemo minima, kad Keše jam paaukota viena riebiauodegė avis.[15] Žinoma, kad vykdavusi šventė su valtimis, dedikuotomis Nindarai, Nanšei ir kitoms dievybėms.[6]
Asmenvardžiai, kurių dėmuo yra Nindaros vardas, aptinkami įrašuose iš Lagašo, paliudyti variantai Ur-Nindar ir Ur-Nindara.[2]
Wouter Henkelman iškėlė versiją, kad logografinis užrašymo variantas NIN.DAR.A gali būti suprastas kaip Simut (elamitų dievas, sietas su Nergalu[16]). Toks variantas aptinkamas kai kuriuose elamitų įrašuose, kur ši dievybė minima greta vaivorykštės deivės Manzat.[17] Visgi Daniel T. Potts elamitų NIN.DAR.A laiko deive.[18]