Nortija (lot. Nortia) – likimo deivė etruskų mitologijoje.[1]
Šios deivės kulto centras buvo Volsinijai, kur stovėjo jos šventykla. Joje kasmet vykdavo ceremonija, per kurią būdavo įkalama nauja vinis.[1] Šią ceremoniją aprašė romėnų istorikas Titas Livijus.[2] Vinies kalimas etruskams simbolizavo lemties neišvengiamybę.[1] Aptiktas etruskų veidrodis, kuriame pavaizduota deivė Athrpa (kita etruskų likimo dievybė), kalanti vinį tarp dviejų įsimylėjėlių porų. Šie netrukus turėję mirti.[2]
Manoma, kad Nortija galėjo būti susijusi su deive Menrva. Romoje, Kapitolijaus Jupiterio šventykloje, tarp Jupiterio ir Minervos celių, būdavo atliekamas toks pat vinies kalimo ritualas. Kaip ir etruskams, romėnams šis ritualas simbolizavo neišvengiamybę bei lemtį.[2]
Mene Nortija vaizduota kaip jauna moteris, laikanti rankoje vinį, ant jos nugaros – sparnai.[1] Minima vienoje iš Juvenalio satyrų, tapatinama su romėnų deive Fortūna.[3]
Nortia yra lotynizuota deivės vardo forma. Teigiama, kad patys etruskai ją galėjo vadinti Nurtia.[2]