Obelis (upė)

Obelis
Obelis prie Paobelio
Ilgis	53,3 km
Baseino plotas	673,8 km²
Vidutinis debitas	2,7 m³/s
Ištakos	Ukmergės rajonas
Žiotys	Nevėžis
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Obelis

Obelis (dar vadinama Obele) – upė Vidurio Lietuvoje, Ukmergės ir Kėdainių rajonuose; Nevėžio kairysis intakas. Prasideda netoli Siesikų. Teka į pietvakarius ir vakarus Kėdainių rajonu. Įteka į Nevėžį 55,6 km nuo jo žiočių, tarp Kėdainių ir Paobelio.

Intakai:

• kairieji – Gerupė, Nekula, Arvystas, Vanga, Lankesa, Aukupė, Gegužinė, Piltyna;
• dešinieji – Rudekšna, Indija, Petraičių upelis, Šumera, Suleva, Malčius II, Malčius.

Upės slėnis 200–220 m pločio, šlaitai 8–14 m aukščio. Krantai 0,2–1,6 m aukščio, atodangose 6–14 m. Vyraujantis vagos plotis 5–12 m. Srovės greitis 0,2–0,3 m/s. Pavasario potvyniai 2–3 m aukščio^[1]. Upės debitas ties Taučiūnais (9 km nuo žiočių): vidutinis 2,7 m³/s, didžiausias 227 m³/s, mažiausias vasarą 0,02 m³/s, žiemą 0,001 m³/s.

Obelies slėnyje įrengti 3 nemaži tvenkiniai (visi Kėdainių rajone): 20 km nuo žiočių Kaplių tvenkinys (34 ha), 10 km nuo žiočių Bublių tvenkinys (152 ha), 6 km nuo žiočių Juodkiškių tvenkinys (83 ha).

Prie Obelies yra Paobelys, Šėta, Aukštieji Kapliai, Aristava, Kėdainiai.

Upėvardis siejamas su augalo obelies pavadinimu (plg. prūsų ežeras Wobel ir woble „obelis“)^[2].

• 
  Obelis prie Paobelio (Kėdainių raj.)
• 
  Obelis tuoj už Juodkiškių užtvankos
• 
  Obelis tuoj už Juodkiškių užtvankos
• 
  Obelies slėnyje įrengta užtvankų kaskada

Šaltiniai

1. Obelis (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 229
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.