Pamusiai

Pamusiai
{{#if:285px
Pamusių kaimas nuo kelio
Pamusiai
Pamusiai
54°21′43″š. pl. 24°30′00″r. ilg. / 54.362°š. pl. 24.500°r. ilg. / 54.362; 24.500 (Pamusiai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Varėnos seniūnija
Gyventojų (2021) 64
Vikiteka Pamusiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pãmusiai
Kilmininkas: Pãmusių
Naudininkas: Pãmusiams
Galininkas: Pãmusius
Įnagininkas: Pãmusiais
Vietininkas: Pãmusiuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Pomusie, rus. Помусе

Pamusiai – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, prie Musės (Muselės) upelio, prie Pamusių įtekančio į Varėnę. Praeityje čia buvo Pamusių dvaras. Pro kaimą eina žvyrkelis į Onuškį ( 4701  JurgionysBabriškės ).

Vietovė pavadinta pagal Musės upelį.[2]

Pamusių kaimas iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Onuškio valsčiui.

Musės dešiniajame kranto Pamusių miške (Vežionių girininkijoje) yra didelis pilkapynas (apie 100 pilkapių) (unikalus kodas – 3689), apie 200 m. į rytus nuo Pamusių kaimo arba 500 m. į vakarus nuo Pamusėlių kaimo.

Pilkapynas kaip archeologinis paminklas buvo žinomas nuo XIX a. pab. 1889 m. jį tyrinėjo Eduardas Volteris. Čia ištyrė 22 pilkapius. Tyrimus tęsė Vandalinas Šukevičius, 1889–1890 ir 1893 m. ištyręs dar 12 pilkapių.[3] Informacija apie Pamusių pilkapyną buvo pateikta ir Fiodoro Pokrovskio sudarytame „Vilniaus gubernijos archeologiniame žemėlapyje“, išleistame 1893 m.[4] bei 1928 m. išleistame kapitaliniame Petro Tarasenkos darbe „Lietuvos archeologijos medžiaga“.[5] 1968 m. Onos Kuncienės vadovaujama archeologinė espedicija pilkapyne ištyrė 13 pilkapių.[6][7][8][9] Pamusių pilkapynas yra didžiausio archeologų dėmesio sulaukęs ir geriausiai ištirtas apylinkių archeologinis paminklas. Jame buvo rasta degintinių kapų: sudeginto žmogaus kaulai būdavo išrenkami iš pelenų, sudedami į krūveles, o viršuje apdedami įkapėmis. Buvo radinių (apyrankės, segės) iš V-VII a., nemažai ginklų.

Pilkapypyno tyrimų medžiaga yra apibendrinta ir paskelbta acheologės Onos Kuncienės[10]. Antrojo pasaulinio karo metais pilkapyno vietoje buvo iškirtas miškas, išrauti medžių kelmai. Raunant kelmus, daug pilkapių buvo sunaikinta, kapai išardyti, todėl neretai pilkapių vietoje galima rasti išbarstytų sudegintų žmonių kaulų liekanų. Iki 1968 m. tyrinėjimų čia buvo išlikę dar 70 pilkapių.

Pamusio pilkapiai yra dvejopi: su akmenų vainikais ir be jų. Su akmenų vaikinais būdingi V–VII amžiaus, o be akmenų vainikų – VIII–XI mažiaus.

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m.[11] 1905 m.[12] 1923 m.sur.[13] 1959 m.sur.[14] 1970 m.sur.[15] 1979 m.sur.[16]
97 128 154 151 112 42
1989 m.sur.[17] 2001 m.sur.[18] 2011 m.sur.[19] 2021 m.sur.[20] - -
68 74 62 64 - -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 46.
  3. Szukiewicz W. Kurhany ciałopalne w Pomusiu (pow. Trocki, gub. Wileńska), Światowit, Warszawa, 1900, t. 2, p. 4-16
  4. Michail Pokrovskij. Археологическая карта Виленской, Lietuva, 1893, p. 117
  5. Tarasenka. P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Materialien für litauische Archeologie, kaunas, 1928, p. 202
  6. Kuncienė O. Pamusio pilkapių, Varėnos r., tyrinėjimai 1969 metais, Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais, Vilnius, 1970, p.61-64
  7. Kuncienė O. Pamusio (Varėnos r.) pilkapiai (1. Laidosena), LTSR mokslų akademujos darbai. A serija, 1972, t. 3, p. 91-100
  8. Kuncienė O. Pamusio (Varėnos r.) pilkapiai (2. Radiniai), LTSR mokslų akademujos darbai. A serija, 1973, t. 2, p. 103–123
  9. Kuncienė O. Pamusio pilkapynas, Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva, Vilnius, 1998, t. 2, p. 272
  10. Kuncienė O. Pamusio (Varėnos r.) pilkapiai (1. Laidosena), LTSR mokslų akademijos darbai. A serija, 1972, t. 3, p. 91–100; Kuncienė O. Pamusio (Varėnos r.) pilkapiai. (2. Radiniai), LTSR mokslų akademijos darbai. A serija, 1973, t. 2, p. 103–123. Abi publikacijos dalys skelbiamos internete: pirma dalis (1. Laidosena) – http://www.lad.lt/data/com_ladlibrary/158/91-100.pdf; antra dalis (2. Radiniai) – http://www.lad.lt/data/com_ladlibrary/159/103-123.pdf (tikrinta 2022 m. spalio 30 d.).
  11. Pomusie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 760 psl. (lenk.)
  12. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  13. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  14. PamusiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 752 psl.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  18. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.