Papilys | ||
---|---|---|
56°07′05″š. pl. 25°00′29″r. ilg. / 56.118°š. pl. 25.008°r. ilg. | ||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė | Biržų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Papilio seniūnija | |
Gyventojų | 309 | |
Vikiteka | Papilys | |
Papilys – miestelis Biržų rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Biržų ir Pandėlio, greta kelio 123 Biržai–Pandėlys–Rokiškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1936 m.), Papilio evangelikų reformatų bažnyčia (1595 m.), veikia Papilio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-41012). Išlikęs Papilio dvaras.
Papilio miestelis įsikūręs ant kalvos, kuri geriausiai matosi iš Kubilių kaimo pusės. Pro kaimą teka Rovėja. 1986 m. užtvenkus Rovėjos upę, įrengtas Papilio tvenkinys. Greta miestelio yra kiek mažesnė gyvenvietė – Papilio kaimas.
Papilio miestelis minimas nuo 1541 m., kai didikai Radvilos ant Zomkelio kalno pasistatė savo rūmus (Papilio dvaras).
Anksčiau vietovė buvo apaugusi miškais ir pelkėta, bet atvykus Radviloms jau buvo apgyvendinta, ką rodo išlikęs piliakalnis. Kai kurių šaltinių teigimu, anksčiau kaimas vadinosi Šakinava. 1613 metų M. K. Radvilos žemėlapyje šalia Papilio matosi giria, vadinta didžiąja giria, buvusi netoli dabartinės Biržų girios, ir pelkės. Papilio apylinkėse randama akmeninių kirvukų, kas rodo ankstesnės kultūros egzistavimą.
Radvilos, išpažinę evangelikų reformatų tikėjimą, apie 1595 m. pastatė pirmąją evangelikų-reformatų bažnyčią. Šios bažnyčios bokštas drauge su katalikų Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokštu sudaro retą Lietuvoje mažo miestelio dviejų bokštų panoramą.[2]
Papilio dvare gimė Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila (1612–1655), Kristupo Radvilos sūnus.[3] Kunigaikščiai Radvilos Papilyje įsteigė mokyklą, kuri su nedidelėmis pertraukomis veikė kelis šimtus metų.
Biržai pradėjo kilti tik Papiliui jau iškilus. Kai čia jau buvo iškirsti miškai ir įrengti dirbami laukai, Radvilų buveinė iš Papilio perkelta į Biržus. Po to Papilys pamažu pradėjo menkti, jo pilis su rūmais sunyko.[3]
XVII–XVIII a. miestelyje, Lietuvoje vykstančio kontrreformacinio judėjimo fone, buvo kilęs aršus vietinis religinis susipriešinimas. 1736 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo konstitucijos sprendimu evangelikams buvo uždrausta gyventi Biržuose, tai palietė ir Papilį. Šis susiprešinimas vėlesniais laikais išblėso.[2] [4]
XVIII a. Papilys atiteko lenkams Koscialkovskiams.[3] 1764–1832 m. veikė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. XIX a. Papilys – miestelis ir dvaras Zarasų apskrityje,[5] Papilio valsčiaus centras.[6]
XX a. tarpukariu Papilys buvo valsčiaus centras. 1934 m. Papilio valsčiuje buvo 7160 gyventojai. 1923 m. buvo 6825 gyventojai (įskaitant Kvetkų ir kitus kaimus, 1934 m. priskirtus iš Panemunio valsčiaus).[7]
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2014 m. patvirtintas Papilio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVI a. | Papilio valsčiaus centras | ? |
1861–1915 m. | Zarasų apskritis | |
1919–1924 m. | Biržų-Pasvalio apskritis | |
1924–1950 m. | Biržų apskritis | |
1950–1962 m. | Papilio apylinkės centras | Pandėlio rajonas |
1962 m. | Rokiškio rajonas | |
1962–1995 m. | Biržų rajonas | |
1995– | Papilio seniūnijos centras | Biržų rajono savivaldybė |
1923 m. pačiame Papilio miestelyje buvo 102 kiemai su 448 gyventojais, o dvare 27 kiemai su 118 gyventojais.[3]
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||
1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1980 m.[13] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
445 | 448 | 1 175 | 384 | 386 | 386 | ||
1986 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | ||
402 | 375 | 312 | 236 | 309 | - | ||
|
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Parovėja – 18 km Būginiai – 11 km |
Skrebiškiai – 5 km | ||||||||||
BIRŽAI – 21 km |
|
Kvetkai – 11 km | |||||||||
Satkūnai – 6 km | Kučgalys – 7 km PANDĖLYS – 19 km |