Paralimpinė chartija – taisyklių ir nuostatų rinkinys, kuriuo remiantis organizuojamos ir vykdomos paralimpinės žaidynės, skirtos varžytis sportininkams, turintiems negalią. Paralimpinio judėjimo tikslas – skatinti neįgalių žmonių fizinį aktyvumą, didinti visuomenės sąmoningumą ir visų jos narių įtraukumą bei lygybę. Chartijos taisyklėse ir nuostatuose išdėstyti Tarptautinio parolimpinio komiteto (TPK) ir kitų parolimpinio judėjimo narių, įskaitant nacionalinius parolimpinius komitetus bei kitas sporto institucijas, įstatai. TPK taip pat atsakingas už Paralimpinės chartijos nuostatų vykdymą.[1] Chartija draudžia diskriminaciją dėl politinių, religinių, ekonominių, negalios, lyties, seksualinės orientacijos ar rasinių priežasčių.[2]
Parolimpinė chartija gali būti lyginama su Olimpine chartija.
Akademiniai apžvalgininkai pažymi, kad Chartijoje ir kituose svarbiuose dokumentuose išreikšti paralimpinio judėjimo tikslai yra „neaiškūs“ ir nebūtinai taip aiškiai atskirti nuo Olimpinės chartijos, kaip norėtųsi.[3]