Pasiūlymas parlamentinėje procedūroje – susirinkimui pateiktas pasiūlymas, rekomendacija, ką nors padaryti ar išreikšti kažkokią poziciją.[1]
„Robert's Rules of Order“ klasifikuoja pasiūlymus į pagrindinius ir antrinius.[1] Antriniai pasiūlymai, savo ruožtu skirstomi į priklausomuosius, lygiagrečiuosius ir privilegijuotuosius.[2] Be to, „Robert's Rules of Order“ mini keletą pasiūlymų, kurie sunkiai suklasifikuojami.[3]
Pagrindiniais pasiūlymais susirinkimas raginamas svarstyti kokį nors jo sprendžiamą reikalą.[4] Galimi originialieji pagrindiniai pasiūlymai, kuriais susirinkimui pateikiamas koks nors naujas reikalas, paprastai rezoliucijos forma, ir lygiagretieji pagrindiniai pasiūlymai, kurie susiję su esama ar būsima susirinkimo veikla, pavyzdžiui, kai siūlomi įstatų keitimai, komiteto ataskaitų tvirtinimas ar pan.[4]
Priklausomieji pasiūlymai taikomi kitiems pasiūlymams, siekiant, kad su pastaraisiais būtų tinkamai apsieita.[5] Tokių pasiūlymų pavyzdžiai yra pasiūlymai apriboti ar prailginti debatams skirtą laiką, priimti siūlomos rezoliucijos pataisą, perduoti klausimo svarstymą komitetui.[5]
Lygiagretieji pasiūlymai yra tiesiogiai nesusiję su svarstomu klausimu kaip tokiu.[6] Lygiagrečiųjų pasiūlymų pavyzdžiai yra kreipimaisi dėl vedimo tvarkos, pasiūlymai dėl balsavimo.[6]
Privilegijuotieji pasiūlymai yra tokie svarbūs, kad, nors tiesiogiai nesusiję su svarstomu klausimu, bet turi būti svarstomi iškart.[7] Tokių pasiūlymų pavyzdžiai yra pasiūlymai padaryti pertrauką ar grįžti prie darbotvarkėje numatytų klausimų.[7]