Pavao Vitezovičius Riteris | |
---|---|
Pavao Vitezovičiaus Riterio atvaizdas ant atminimo lentos | |
Visas vardas | Paulo Ritter |
Gimė | 1652 m. sausio 7 d. Senis, Kroatijos karalystė, Habsburgų monarchija |
Mirė | 1713 m. sausio 20 d. (61 metai) Viena, Habsburgų monarchija |
Tautybė | kroatas |
Veikla | istorikas, rašytojas, kalbininkas |
Alma mater | Šv. Jeronimo kolegija |
Žinomas (-a) už | ilyrizmas, Didžioji Kroatija |
Vikiteka | Pavao Ritter Vitezović |
Pavao Vitezovičius Riteris (Pavao Ritter Vitezović, 1652 m. sausio 7 d. – 1713 m. sausio 20 d.) – Habsburgų imperijoje gyvenęs kroatų istorikas, rašytojas, kalbininkas, vienas vadinamosios Didžiosios Kroatijos koncepcijos kūrėjų.
Gimė kroatės ir Elzaso vokiečio šeimoje.[1] Baigė Zagrebo jėzuitų gimnaziją, vėliau studijavo Šv. Jeronimo kolegijoje Romoje. Grįžęs apsigyveno Bogenšperko pilyje, domėjosi gamtos mokslais. Vėliau dirbo savivaldoje, dalyvavo kare prieš turkus. 1694 m. Zagrebe įsteigė spaustuvę.
Pavao Vitezovičius Riteris savo veikaluose išdėstė ilyrizmo teoriją, kuri teigė, kad slavai yra kilę iš kroatų, o šie – iš ilyrų.[2] Siekė visų žemių tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų sujungimo po Habsburgų imperijos valdžia. Siekė įvesti kroatišką rašybą, kurioje kiekvieną garsą atitiktų viena atskira raidė (tą įgyvendino Liudevitas Gajus).