Pivašiūnai | ||
---|---|---|
54°27′36″š. pl. 24°22′41″r. ilg. / 54.460°š. pl. 24.378°r. ilg. | ||
Apskritis | Alytaus apskritis | |
Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Pivašiūnų seniūnija | |
Gyventojų | 256 | |
Vikiteka | Pivašiūnai | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Пивощуны, Пiошуны[2][3] |
Pivašiūnai – kaimas Alytaus rajono savivaldybės šiaurės rytuose, 23 km į šiaurės rytus nuo Alytaus, šalia kelio 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1825 m.; garsėja Dievo Motinos paveikslu), Pakalnės koplyčia (1853 m.) ir buvusi Senųjų Trakų benediktinų rezidencija, veikia Pivašiūnų vidurinė mokykla, muzikos mokykla, biblioteka, paštas (LT-64069).
Pivašiūnai garsūs savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę, kai ten atvyksta daug tikinčiųjų. Gyvenvietės pagrindinis objektas – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia; nakties metu apšviesta, ji yra matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves. Dievo Motinos paveikslas išliko per miestelio gaisrus. Paveikslas papuoštas sidabro vainiku ir pavaizduotas miestelio herbe.
Kaimo vardas – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Pivašiūnas (lenk. Piwosz).[4]
Kaimas yra Pivašiūnų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Netoli kaimo stūkso Pivašiūnų piliakalnis, šiaurės rytuose telkšo Ilgio ežeras, šiaurės vakaruose yra Pivašiūnų miškas ir Pivašiūnų geomorfologinis draustinis, žvyro telkinys.
Kaimelis pirmą kartą paminėtas 1608 m. žemių ribų dokumentuose, kuriame užsimenama apie kelią einantį iš Dusmenų. 1639 m. dvarininkas Jonas Klockis Pivašiūnų žemes padovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1648 m. Medilo seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią Trakų bažnyčios filija. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams benediktinams, kurie čia gyveno iki 1831 m. sukilimo. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėje, bet sudegė.
1825 m. parapijos klebonas Celestinas Soroka ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis. XIX a. Pivašiūnai buvo kaimas ir dvaras, seniūnijos centras Trakų apskrities Butrimonių valsčiuje.[5]
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2006 m. patvirtintas Pivašiūnų herbas. Kaimą smarkiai nusiaubė 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas – nukentėjo šventorius, gatvės, Pivašiūnų piliakalnis.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Butrimonių valsčius | Trakų apskritis |
1918–1931 m. | Pivašiūnų valsčiaus centras | Alytaus apskritis |
1931–1950 m. | Butrimonių valsčius | |
1950–1959 m. | Pivašiūnų apylinkės centras | Daugų rajonas |
1959–1962 m. | Jiezno rajonas | |
1962–1995 m. | Alytaus rajonas | |
1995– | Pivašiūnų seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1779 m. ir 2021 m. | ||||||||
1779 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
66 | 66 | 275 | 249 | 367 | 278 | 260 | ||
1986 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
273 | 316 | 301 | 292 | 256 | - | - | ||
| ||||||||
|
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
BUTRIMONYS – 10 km | |||||||||||
|
Dusmenys – 8 km ONUŠKIS – 18 km | ||||||||||
Junčionys – 6 km DAUGAI – 12 km ALYTUS – 25 km |
Kančėnai – 8 km |