Ponašemu kalba

Ponašemu kalba Ponaschemu
Kalbama	Vokietijoje
Kalbančiųjų skaičius	apie 500
Kilmė	vokiečių kalba, žemutinių sorbų kalba

Ponašemu kalba (vok. Ponaschemu) – maišyta kalba, kurios pagrindas – vokiečių ir žemutinių sorbų kalbos.^[1] Nykstanti, kalbančiųjų likę apie 500 žmonių. Kalbama Vokietijoje.

Leksika maišyta, gramatika daugiausiai sorbiška. Ši kalba vartota iki XX a. vidurio, pirmiausia – Šprėvaldo (Spreewald, Brandenburgo žemė) kaimuose, kur kartu gyveno sorbai ir vokiečiai. Miestuose ši kalba vartota retai, kadangi turėjo „kaimiečių“ kalbos įvaizdį. XXI a. beveik nebekalbama, nes žemutinių sorbų kalbą išstumia bendrinė vokiečių kalba.

Kalbos pavyzdys

Vaikiškas eilėraštukas, 1890 m. užrašytas Šprėvalde:

ponašemu kalba	vokiečių kalba	vertimas
Morgenrot, swinja tot. Škla grochow, zwerjcha knochow. Šklicka rajsa, zwerjcha šajsa	Morgenrot, Schweine tot. Schüssel Erbsen, oben Knochen. Schüssel Reis, oben Scheiß	Saulei tekant kiaulė mirs. Lėkštė su žirniais, ant jų – kaulai. Ryžiai ant padėklo, viršuje – uodega

Literatūra

Der Niedersorben Wendisch – Domowina-Verlag ISBN 3-7420-1886-8
Serbska Pratyja 2008

Šaltiniai

↑ „Dort »auf der Heede« in der Niederlausitz spricht man »Ponaschemu«, eine Unter-uns-Sprache aus einem Gemisch sorbischer und deutscher Wörter.“ In: Johanna Berger: Erwin Strittmatter: »Man hat seine Schwierigkeiten mit der Weisheit …« In: Konturen. Magazin für Sprache, Literatur und Landschaft, Heft 1, 1992, S. 57–64, Zitat S. 59.

[1] „Dort »auf der Heede« in der Niederlausitz spricht man »Ponaschemu«, eine Unter-uns-Sprache aus einem Gemisch sorbischer und deutscher Wörter.“ In: Johanna Berger: Erwin Strittmatter: »Man hat seine Schwierigkeiten mit der Weisheit …« In: Konturen. Magazin für Sprache, Literatur und Landschaft, Heft 1, 1992, S. 57–64, Zitat S. 59.

[1]