Posadnikas

XV a. Posadniku vadinosi Pastovys.
Posadnikas prašo palaiminimo iš arkivyskupo, XV–XVI a.

Posadnikas (rus. поса́дник 'paskirtasis', pažodžiui - 'pasodintasis') - miesto vadovas Rusioje, paskirtas kunigaikščio arba išrinktas večės.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą terminas posadnikas paminėtas 977 m., kai kunigaikštis Jaropolkas paskyrė posadnikus Novgorode.[1] Vėliau posadnikais vadino aukščiausius išrinktus valstybės pareigūnus Novgorodo žemėje: Novgorode nuo 1136 m., Pskove – nuo 1348 m. ir Chlynove prie Viatkos. Maskvos kunigaikštystei 1478 m. pajungus Novgorodo žemę buvo panaikintos tiek posadniko pareigos, tiek večė. Chlynove tai buvo padaryta 1490 m., Pskove - 1510 m. Večių varpus nukabino ir išvežė į Maskvą.

Posadnikus večėje rinkdavo iš bojarinų šeimų. Novgorode pagal 1354 m. Onciforo Lukiničiaus reformą vietoj vieno posadniko ėmė išrinkinėti 6 posadnikus, užėmusius tą postą iki gyvos galvos. Iš jų kasmet išrinkdavo pagrindinį posadniką (rus. степенный посадник). Pagal 1416–1417 m. reformą posadnikų skaičių padidino 3 kartus, o pagrindinį ėmė rinkti pusmečiui.

Pskove nuo 1308 m. iki 1510 m. žinomi 78 posadnikai. Pskovo posadnikus ilgai skirdavo iš Novgorodo. 1348 m. Novgorodas Pskovui suteikė posadnikų išsirinkimo teisę.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Būtųjų laikų pasakojimas. [http://old-russian.chat.ru/02povest.htm «Повесть временных лет» в переводе Д. С. Лихачева. Chat.ru (tikrinta 2023-01-10).