Pragaištingasis morimas

Pragaištingasis morimas
Pragaištingasis morimas (Morimus funereus)
Pragaištingasis morimas (Morimus funereus)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Lapgraužiniai
( Chrysomeloidea)
Šeima: Ūsuočiai
( Cerambycidae)
Pošeimis: Lamiinae
( Lamiinae)
Gentis: Morimai
( Morimus)
Rūšis: Pragaištingasis morimas
( Morimus funereus)
Binomas
Morimus funereus
Mulsant, 1863

Pragaištingasis morimas (Morimus funereus) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas, aptinkamas Europos pietinėje dalyje.

20 – 38 mm ilgio. Juodas, tačiau apaugęs trumpais šviesiais plaukeliais, dėl ko vabalas atrodo kaip šviesiai pilkos spalvos. Ant antsparnių po dvi dideles juodas dėmes. Antenos iš 11 narelių, ilgos. Patinų antenos viršija kūno ilgį, patelių antenos siekia kūno ilgį arba trumpesnės.

Lerva vystosi senų medžių, daugiausia buko, medienoje. Generacijos trukmė nuo 2 iki 4 metų.

Kai kurie autoriai pragaištingojo morimo neišskiria į atskirą rūšį, o laiko Morimus asper porūšiu – Morimus asper funereus.

Aptinkamas Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Moldavijoje, Juodkalnijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.

1986 m. buvo įrašytas į Tarptautinę raudoną knygą kaip grėsmingai nykstanti (Endangered) rūšis. 1996 m. statusas pakeistas į pažeidžiamus (Vulnerable).[1]

Taip pat įrašytas į ES Buveinių Direktyvos II-ą priedą.[2]

  1. 1,0 1,1 „IUCN Red List - Morimus funereus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-24.[neveikianti nuoroda]
  2. „Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012-03-24.