Radvilos gatvė (Paryžius)

48°51′57″ š. pl. 02°20′22″ r. ilg. / 48.86583°š. pl. 2.33944°r. ilg. / 48.86583; 2.33944

Radvilos gatvė (Paryžius)
Gatvės pradžia ties rue des Petits-Champs.
Gyvenvietė Paryžius
Ilgis 0,094 km
Pradžia rue des Petits-Champs
Pabaiga (akligatvis)
Miesto dalys Centras, Pirmoji apygarda

Radvilos gatvė (pranc. Rue Radziwill) – gatvė Prancūzijos sostinės Paryžiaus centre. Pavadinta Karolio Stanislovo Radvilos (pravarde „Pone mielasis“) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinio veikėjo vardu.

Kardinolui Armanui Žanui de Rišeljė priklausiusioje žemėje nutiesta gatvė pirmą kartą paminėta dar 1640 m., tąkart ji vadinosi rue des Bons-Infants.[1] Gatvėje būstus sau rasdavo miesto muzikantai, dirbę netolimoje „Karališkojoje muzikos akademijoje“ (dab. Paryžiaus nacionalinė opera).[2] Jų tarpe buvo ir Fransua Kuperenas – garsus baroko kompozitorius ir klavesininkas.

XVIII a. pab. pastatą gatvėje įsigijo vienas turtingiausių Europos aristokratų Karolis Stanislovas Radvila, tuo metu Prancūzijoje bandęs organizuoti pasipriešinimą Pirmajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimui. Gatvė, matyt, Didžiosios emigracijos metu Paryžiun atvykusių sukilėlių iš buvusios Lietuvos–Lenkijos valstybės įtakoje, 1867 m. vasario 26 d. buvo pavadinta dabartiniu vardu.[3]

Vos 7,6 m pločio ir nepilno šimto metrų ilgio gatvelė garsi keliais savo pastatais. XVIII a. Napoleono Bonaparto įsakymu šioje teritorijoje įsikūrė Prancūzijos nacionalinis bankas (arch. Žiulis Arduenas Mansaras, pranc. Jules Hardouin Mansart).[4] Pastatai po to dar kelis kartus buvo rekonstruojami, o 1912 m., Bankui eilinį kartą besiplėčiant, gatvė virto akligatviu.[5] Buvusiuose Radvilų rūmuose (namas Nr. 33) XIX a. buvo įsikūręs paryžiečių tarpe prastą vardą turėjęs viešbutis „Hôtel de Hollande“.[6]