Randolfas Stou angl. Randolph Stow | |
---|---|
1985 m. Esekse, Anglijoje | |
Gimė | 1935 m. lapkričio 28 d. Džeraldtonas, Australija |
Mirė | 2010 m. kovo 29 d. (74 metai) Haridžas, Anglija |
Tautybė | australas |
Veikla | rašytojas, poetas |
Alma mater | Vakarų Australijos universitetas |
Randolfas Stou (angl. Randolph Stow, 1935 m. lapkričio 28 d. Džeraldtone, Australijoje – 2010 m. kovo 29 d. Haridže, Anglijoje) – Australijos rašytojas ir poetas.[1]
Gimė teisininko šeimoje. Lankė pradinę mokyklą Džeraldtone, vėliau Anglikonų bažnyčios gramatikos mokyklą Gilforde (Perto rajonas). Įstojo į Vakarų Australijos universitetą mokytis teisės, vėliau perėjo studijuoti prancūzų ir anglų kalbos. 1956 m. baigęs universitetą trumpam išvyko į aborigenų misiją Šiaurės Kimberlyje. 1957 m. dėstė anglų kalbą Adelaidės universitete, po to studijavo lingvistiką ir antropologiją Sidnėjaus universitete. 1959 m. paskirtas antropologo padėjėju Naujojoje Gvinėjoje, tačiau, susirgęs maliarija, netrukus grįžo į Vakarų Australiją, į tėvų namus.[2][3] 1960 m. pirmąkart išvyko į Angliją, 1962 ir 1968 m. dėstė Lidso universitete, 1963 m. – Vakarų Australijos universitete.[1]
Septinto dešimtmečio viduryje keliavo po JAV.[2] Nuo 1969 m. nuolat gyveno Anglijoje – iš pradžių Ist Bergholte, Safolke, nuo 1981 m. – Haridže, Esekse. Į Australiją grįžo tik kartą – 1974 m. atsiimti jam skirtos Sandraugos literatūros stipendijos. Mirė nuo vėžio 2010 m. kovo 29 d.[3]
Išleido 8 romanus, keletą poezijos rinkinių, apsakymą vaikams, libretus muzikos kūriniams.[4]
1956 m. išleido savo pirmąjį romaną „Svajonių žemė“ (A Haunted Land), 1957 m. – romaną The Bystander, 1958 m. – romaną „Saloms“ (To the Islands, pataisytas leidimas 1982 m.). Pastarasis įvertintas Mailzo Franklino ir kitais apdovanojimais. Jame nagrinėjami baltojo misionieriaus ir aborigenų, kuriuos jis stengiasi kontroliuoti, konfliktai. 1963 m. išleido romaną „Turmalinas“ (Tourmaline) – ekologinę alegoriją apie tolimą nykstantį miestą Vakarų Australijoje. Viešėdamas JAV parašė romaną „Karuselė jūroje“ (The Merry-Go-Round in the Sea, 1965 m.) apie berniuko iš Džeraldtono tapimą paaugliu. Remdamasis savo patirtimi Naujojoje Gvinėjoje, parašė romaną „Svečiai“ (Visitants, 1979 m.).[2] 1980 m. išleido romaną „Mergaitė, žalia, kaip šeivamedžio žiedas“ (The Girl Green as Elderflower), kurio herojus, sveikdamas po ligos, susiduria su įvairiomis antgamtinėmis būtybėmis. Savo paskutiniame romane – psichologinėje dramoje „Vargo priemiesčiai“ (The Suburbs of Hell, 1984 m.) – aprašė žmogžudysčių seriją mažame Anglijos miestelyje.[1]
1957 m. išleido poezijos rinkinį „Pirmas veiksmas“ (Act One), už kurį apdovanotas Australijos literatūros draugijos aukso medaliu, 1962 m – rinkinį „Raitininkas“ (Outrider). 1969 m. eilėraščių rinkinys „Apgaulinga tyla“ (A Counterfeit Silence) pelnė Greis Leven apdovanojimą.[2] 1969 m. kartu su Džudita Rait (Judith Wright) ir Viljamu Hartu-Smitu (William Hart-Smith) išleido eilėraščių rinkinį „Eilėraščiai iš Australijos“ (Poetry from Australia“).[1]
Parašė knygą vaikams „Midnaitas: laukinio kolonijų berniuko istorija“ (Midnite: The Story of a Wild Colonial Boy, 1967 m.) ir du libretus kompozitoriaus Piterio Maksvelo Deiviso kūriniams „Aštuonios dainos bepročiui karaliui (Eight Songs for a Mad King, 1969 m.) ir Miss Donnithorne's Maggot (1974 m.).[1]
Kūryboje vyrauja mitologiniai ir istoriniai motyvai, žmogaus vienišumo, dvasinės atskirties, būties laikinumo, valdžios ir priespaudos temos, būdinga realistiškumo ir alegoriškumo vienybė;[5] dramatizuojamos veikėjų metafizinės dilemos, nagrinėjama europietiškos sąmonės atskirtis australiškoje aplinkoje.[2]