Romualdas Giedraitis (1750) | |
---|---|
Giedraičiai (giminė) | |
Hipocentauras | |
Gimė | 1750 m. vasario 7 d. Babtinas netoli Babtų |
Mirė | 1824 m. spalio 15 d. (74 metai) Varšuva |
Tėvas | Juozapas Giedraitis |
Motina | Ruža Kelpšaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Karolina Ana Boržimovska |
Vaikai | Juozapas Steponas Giedraitis, Aleksandras Konstantinas Julijonas, Kunegunda Pranciška, Barbora Liucija |
Vikiteka | Romualdas Giedraitis (1750) |
Romualdas Giedraitis (1750 m. vasario 7 d. Babtinas netoli Babtų – 1824 m. spalio 15 d. Varšuva) – 1794 m. sukilimo veikėjas, generolas leitenantas.
Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės. Tarnybą pradėjo 1765 m. Lietuvos antrajame pėstininkų pulke. 1771 m. Baro konfederacijos metu tarnavo dalinyje, kuriam vadovavo Mykolas Kazimieras Oginskis. 1794 m. sukilimo Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje vienas organizatorių. Šiauliuose balandžio 16 d. su kitais paskelbė pirmąjį LDK gyventojų sukilimo aktą. Nuo balandžio 24 d. Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, generolas leitenantas. Birželio – rugpjūčio mėn. Žemaičių divizijos dešiniojo sparno vadas. Liepos 29 d. laimėjo Saločių kautynes. Sukilimui pralaimint 1794 m. rugpjūčio pabaigoje su savo daliniais pasitraukė į Lenkiją ir dalyvavo ginant Varšuvą. Sukilimą numalšinus emigravo į Prancūziją.
Per prancūzmetį, 1812 m. – Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos Karinio komiteto pirmininkas. Lietuvos bajorų pulkų, formuojamų Napoleono I armijai, generalinis inspektorius.[1] 1812 m. rugpjūčio 31 d. Napoleono generolo Van Hogendorpo pavedimu paskirtas besiformuojančių lietuviškų dalinių vadu. 1813 m. sausio 30 d. jo vadovaujama Lietuvių raitelių divizija rusų kazokų sumušta Rytų Prūsijoje, prie Sierakovo, generolas ir daug jo karių pateko į nelaisvę. Iki 1815 m. kalėjo Archangelske, ir tik kai buvo įkurta Lenkijos Kongreso karalystė, jam leista grįžti į Varšuvą.
Romualdas Giedraitis buvo vedęs Karoliną Aną Boržimovską (1766-1858). Vaikai: